Už smalsumą sumokate
Informaciją apie kiekvieno Lietuvos gyventojo kredito istoriją kaupianti įmonė „Creditinfo“ visų žmonių pajėgumus išmokėti paimtą kreditą yra suskirsčiusi į penkias rizikos klasės. A reitingas čia reiškia aukštą besiskolinančio asmens patikimumą ir itin mažą įmokos vėlavimo tikimybę, o E reitingas visišką įsipareigojimų nevykdymą. Pastarojo reitingu atveju kredito įstaigoms skolinti žmogui nerekomenduojama.
Patys „Creditinfo“ atstovai teigia, kad tai, koks bus jūsų reitingas, labiausia lemia mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys ir kreditavimosi aktyvumas. Tiesa, nedaug kas nutuokia, kad kreditavimosi aktyvumu „Creditinfo“ laiko ir dažną domėjimąsi kredito sąlygomis bankuose. Net jeigu tai darote vien tik iš smalsumo.
„Vasarą su vyru nusprendėme imti lizingą naujam automobiliui, todėl norėjome išsiaiškinti, kuris iš bankų siūlo palankiausias sąlygas. Aplankėme tris skirtingus bankus, bet po šio vizito mane pasiekė žinia iš „Creditinfo“ apie pablogintą kredito reitingą. Prieš tai jis buvo B, bet po apsilankymų nuspręsta jį sumažinti iki C klasės“, – pasakojo vilnietė Gintarė (red. past. vardas pakeistas).
Turimas B reitingas reiškia aukštesnį nei vidutinį žmogaus patikimumą grąžinant paimtą paskolą ir, kartu, palankias kredito suteikimo sąlygas. Tačiau C reitingas asmenį jau traktuoja kaip esantį vidutinio patikimumo ir su gerokai didesne įmokos vėlavimo tikimybe.
Nors pašnekovė į „Creditinfo“ kreipėsi net kelis kartus su prašymu atsakyti, kodėl reitingas buvo pablogintas, bet to padaryta nebuvo. Vietoje konkretaus paaiškinimo įmonė kaskart atsiųsdavo šabloninėmis frazėmis užpildytą automatinio atsakymo laišką.
Bankai į reitingą dėmesio nekreipia
Pačios įmonės „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis teigė esą šioje istorijoje reitingo pabloginimą lėmęs kreditavimosi aktyvumo faktorius. Tačiau, kodėl kreditavimosi aktyvumu laikomas net ir domėjimasis paskola, įmonės atstovas nepaaiškino.
„Jūsų minimu atveju momentinis kliento suaktyvėjimas galėjo turėti įtakos „Creditinfo“ skaičiuojamam reitingui, tačiau lizingo bendrovė atlieka savo vertinimą, todėl jos požiūris į atskiras asmeninių finansų sritis gali skirtis“, – sakė A. Kisielis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Creditinfo“ reitingas yra skirtas orientuotis patiems gyventojams, o ne lizingo bendrovei ar bankui.
„Reitingas, kurį matome savitarnos svetainėje manocreditinfo.lt yra skirtas mums patiems, o ne lizingo bendrovei ar bankui. Reikia pasakyti, kad „Creditinfo“ analitikai yra įdiegę „saugiklius“, kurie įvertina tokius faktorius kaip daugybinės to paties kreditoriaus užklausos, rinkai būdingas užklausų vidurkis ir kita, todėl panašių skundų nėra daug.
Tačiau, tobulindami reitingavimo modelį mes nuo 2019 metų įvesime 30 – 45 dienų laikotarpį, per kurį užklausų informacija nebus vertinama“, – aiškino A. Kisielis.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) taip pat patikino, kad į „Creditinfo“ reitingą dėl paskolos išdavimo konkrečiu atveju šalyje veikiantys bankai dėmesio nekreipia. Šis reitingas tik padeda kreditą norinčiam imti asmeniui sužinoti, kokia yra jo tikimybė gauti paskolą ir kokiomis sąlygomis.
„Apklausius asociacijos narius, mūsų žiniomis, jie „Creditinfo“ sudaromo reitingo fizinių asmenų kreditingumui vertinti nenaudoja. Vadovaujantis šalies įstatymais, Lietuvos bankų asociacijai priklausančios kredito įstaigos kiekvienu atveju pačios atlieka vartotojo kreditingumo vertinimą. Tam gali būti pasitelkiamos ir trečiųjų šalių duomenų bazės“, – paaiškino LBA komunikacijos vadovė Valerija Lebedeva.
Teigiama, kad konkrečią kredito rizikos vertinimo metodologiją, susidedančią iš daugybės dedamųjų, kiekvienas bankas nustato savarankiškai.
