Nerimas dėl mažėsiančio atlyginimo nepamirštas - artimiausiu metu privačiose įmonėse žadamas didesnis algų karpymas, tuo tarpu valstybinio sektoriaus darbuotojai ramūs - realiai jie krizės iki šiol dar nepajuto.
Tebedirbantys darbuotojai neturėtų atsipalaiduoti, nes net 40 proc. įmonių vadovų žada koreguoti atlyginimus. Nors daugelis įmonių, mažinusių atlyginimus ar darbuotojų skaičių, tikisi, kad artimiausiu metu prie šio klausimo sugrįžti nereikės, tačiau optimistinių prognozių taip pat nepateikia. Be to, priedų, ar kitaip vadinamo tryliktojo atlyginimo, šių metų pabaigoje taip pat nereikėtų tikėtis - kai kuriose šalies įmonėse jau dabar atsisakyta mokėti mėnesinius priedus už pasiektą tam tikrą pardavimų skaičių.
Įmonės pažadų netesi
“Atlyginimų pokyčius šiais metais lėmė trys pagrindiniai veiksniai: verslo sektoriaus specifika, konkrečios įmonės verslo situacija ir ar įmonė yra lietuviško, ar užsienio kapitalo. Vienos buvo priverstos atlyginimus sumažinti, kitos stengėsi išlaikyti tokį patį atlyginimų lygį, tačiau buvo ir tokių, kurios atlyginimus pakėlė, kiek buvo planavusios dar praėjusiais metais”, - teigė Neda Songinaitė, tyrimų bendrovės “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims.
Praėjusiais metais daugiau nei 90 proc. įmonių atlyginimus šiemet ketino pakelti vidutiniškai 10 proc., tačiau šių metų rezultatai rodo nuosaikesnius skaičius. Tarptautinėse įmonėse darbuotojams, kurių pareigos liko tos pačios, fiksuotas darbo užmokestis pakilo vidutiniškai 2,8 proc., lietuviškose įmonėse šiems darbuotojams fiksuotas darbo užmokestis sumažėjo vidutiniškai 0,3 proc.
“Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje vyksta labai greitas privataus sektoriaus susitraukimas. Oficialioje statistinėje informacijoje tas nelabai matyti, nes taip yra dėl šešėlinės ekonomikos atsiradimo. Visos apžvalgos byloja apie tai, kad pirmiausia buvo sumažinti atlyginimai ir gana smarkiai. Žinoma, dėl ekonominio sunkmečio pirmiausia buvo atsisakyta premijų, bet tai yra visiškai normalus dalykas. Tuo tarpu Lietuvoje valstybės sektoriuje to susitraukimo visiškai nebuvo matyti”, - dienraščiui situaciją komentavo banko “DnB NORD” vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Pasak jos, privatus sektorius gana greitai ir operatyviai reagavo į ekonomikos pokyčius - išlaidas susimažino žaibiškai, o valdžios sektorius delsia. Esą net iš oficialios statistikos galima matyti, kad I šių metų ketvirtį didžiausias atlyginimų mažėjimas buvo užfiksuotas privačiame sektoriuje, o valstybės sektoriuje - padidėjimas. II ketvirtį jau buvo šioks toks sumažėjimas ir valstybiniame sektoriuje.
Valdžia miega
“Valstybiniame sektoriuje egzistuoja pusmečio atsilikimas. Nors sakoma, kad problemas reikia pradėti tvarkyti nuo galvos, kuri ir yra valdžia, pas mus to beveik nematyti”, - teigė analitikė. Jos tvirtinimu, išlaidų mažinimas valstybės sektoriuje prasidėjo tik dabar. “Anksčiau padarytų sprendimų nepakako, kad galėtume šnekėti apie rimtą biudžeto deficito tramdymą. Pirmas darbuotojų skaičiaus sumažinimas valdžioje nebuvo efektyvus, nes buvo sumažinta tik dalis laisvų etatų. Iš tiesų susidaro nesąžininga situacija, nes privačiame sektoriuje atlyginimai labai sumažinti, o valdžios sektoriuje tie pokyčiai buvo tik kosmetiniai”, - sakė J.Rojaka.
Finansų analitikė prognozuoja, kad antrąjį pusmetį tiek privatus, tiek valstybinis sektorius trauksis tolygiai. Akivaizdūs pokyčiai bus paskutinį šių metų ketvirtį ir ateinančių metų pradžioje, nes tuo metu paprastai išmokami priedai, tačiau šiemet jų tikėtis neverta. Kitąmet atlyginimų kilimas turėtų išlikti neigiamas, tačiau teigiamo pokyčio galima tikėtis jau 2011-ųjų antroje pusėje. Pasak tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” specialistų, fiksuotas darbo užmokestis kitais metais vidutiniškai kis vos 0,1 proc.
“Kaimyninės šalys į krizę reaguoja visiškai kitaip. Galime matyti, kad Latvijoje valstybiniame sektoriuje išlaidos sumažintos labai sparčiai, visiškai skirtingai nei Lietuvoje. Privatus sektorius susitraukė labai nedaug, nors tuos neigiamus pokyčius jie pajuto jau pernai. Taigi per visus metus privatus sektorius sureagavo labai nežymiai”, - sakė J.Rojaka.
Indrė LAUCIŪTĖ, “Respublikos” žurnalistė
