Anot kalbintos socialinių tinklų ir rinkodaros specialistės, Lietuvoje verslo atstovams dar šiek tiek trūksta žinių apie atsiliepimų teikiamą naudą.
„Vis dar matau spragą, kai verslai numoja rankas į atsiliepimus ir jų tiesiog neprašo savo pirkėjų. Argumentacija dažnai prasideda nuo: neturime tiek laiko resursų, kad gautume iš kiekvieno atsiliepimus, iki to, jog bijoma neigiamų atsiliepimų“, – pastebi M. Jasevičiūtė.
Socialinių tinklų ir rinkodaros specialistė atkreipia dėmesį, kad laiko galima rasti procesus automatizuojant, o štai blogi atsiliepimai, anot jos, padeda suprasti tobulintinas produkto vietas ar kitas verslo spragas.
Atsiliepimai internete padeda verslams augti, o pirkėjams – apsispręsti
Socialinių tinklų ir rinkodaros specialistė, kalbėdama apie pirkėjų paliekamus atsiliepimus internete, pirmiausia išskiria naudą verslams.
„Atsiliepimai, panaudoti tinkamose vietose, pateikti aiškiai, gali kur kas labiau padėti parduoti produktą (nesvarbu, ar tai prekė ar paslauga)“, – sako M. Jasevičiūtė.
Anot socialinių tinklų ir rinkodaros specialistės, dėl didelės konkurencijos, verslai, kurie turi daugiau atsiliepimų, gali lengviau prisitraukti naujų pirkėjų.
„Kadangi pasiūla dabar yra tikrai didelė ir dažnu atveju tą patį produktą galime nusipirkti bent iš kelių pardavėjų, vartotojai renkasi jiems mielą prekės ženklą, o nuomonę apie jį gali sudaryti ne tik jo komunikacija, bet ir atsiliepimai. Svarbus ir klientų aptarnavimas, ir pristatymo greitis, pačio produkto kokybė, šiuo atveju tokius dalykus galime pamatyti būtent iš atsiliepimų“, – teigia M. Jasevičiūtė.
Pasak socialinių tinklų ir rinkodaros specialistės, kad ir kaip būtų gaila, yra labai daug verslų, kurie veikia nesąžiningai, o atsiliepimų skiltys sukuria galimybę įvertinti patį verslą ir nepakliūti į nesąžiningų pardavėjų pinkles.
Teisininkė pataria, ką daryti ir kur kreiptis kilus įvairiems nesklandumams dėl atsiliepimų
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės Ramintos Bučiūtės teigimu, verslo subjektai, susidūrę su nepagrįstais, melagingais atsiliepimais internete ar socialinėje erdvėje, gali kreiptis pagalbos į socialinių tinklų valdytojus.
„Socialinių tinklų valdytojai turi pareigą pašalinti melagingą ar neapykantą skatinančią informaciją. Tad jeigu socialinių tinklų valdytojams prašymas atrodys įtikinamai, jie gali pašalinti šiuos komentarus. Jų atsisakymą galima skųsti teismui, – sako R. Bučiūtė. – Pavyzdžiui, Olandijoje vienas siuvėjas teisme įrodė, kad „Google“ apie jį buvo palikti melagingi atsiliepimai. Tad teismas įpareigojo „Google“ juos pašalinti.“
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė taip pat priduria, kad jeigu yra žinomas konkretus melagingą pranešimą pateikęs asmuo, tuomet galima kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl viešai skelbiamos melagingos informacijos arba į teismą.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė atkreipia dėmesį į situacijas, kuomet viešai yra skatinama palikti neigiamus atsiliepimus konkurentams. Anot R. Bučiūtės, tokie veiksmai gali būti įvertinti kaip kito juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimas, jeigu skleidžiama informacija yra tikrai neteisinga.
„Jeigu neigiamus atsiliepimus palikti skatina asmuo, kuris užsiima ūkine veikla (ne fizinis asmuo), skatinimas palikti neigiamus atsiliepimus apie konkurentą, gali būti įvertintas ir kaip nesąžininga konkurencija, t. y., veiksmai prieštaraujantys ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams (Konkurencijos įstatymo 15 str.)“, – teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė.
R. Bučiūtė taip pat nurodo, kur reikėtų kreiptis vartotojams, kurie nori palikti savo atsiliepimą, tačiau pastebi, kad pardavėjai ar paslaugas teikiančios įmonės atsiliepimo nepatvirtina arba jį pašalina.
„Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymas draudžia ūkinės veiklos vykdytojams pateikti neteisingus vartotojų atsiliepimus arba rekomendacijas, ar pavesti tai padaryti kitiems. Be to draudžia iškraipyti vartotojų atsiliepimus ar rekomendacijas socialinėse medijose siekiant reklamuoti produktus, – pabrėžia teisininkė. – Tad vartotojas, dėl pastebėtų pažeidimų (sąžiningų komentarų pašalinimo, melagingų komentarų, komentarų pirkimo ir kt.) gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri yra įgaliota institucija vertinti Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pažeidimus.“
Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Sniežana Juckevič.
