Brangiai nusamdytiems užsienio konsultantams pasakius, kad naujos atominės jėgainės produkcijos kaina bus maža kaip sovietmečiu, energetikų visuomenėje kilo pasipiktinimo audra.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas užvakar Seime džiūgavo iš susižavėjimo, ką per kelis mėnesius sugalvojo investicinio banko „N M Rotschild & Sons“ konsultantai.
Gegužę laimėję konkursą ir susižersiantys mažiausiai 5 mln. litų konsultantai parašė, kad naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvai reikia kaip oro. Vienas jos blokas esą kainuos apie 10-17 mlrd. litų, o pagaminamos elektros energijos kilovatvalandės savikaina bus 7-8 centai.
Vakar „Respublika“ skelbė, kad tokiu išlaidavimu užsienio patarėjams jau pasipiktino prezidentas Algirdas Brazauskas. Jo teigimu, tokią elementarią studiją, tik gerokai pigiau, galėjo atlikti ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) bei kitų žinybų specialistai.
Vyksta šalių varžybos
Šiandien suteikiame tribūną LEI vadovui hab. dr. Eugenijui Ušpurui ir akademikui Jurgiui Vilemui.
- Po to, kai konkursą rengti išvadas dėl naujos AE laimėjo užsienio konsultantai, pasigirdo kalbų, kad jame dalyvavo ir LEI, tačiau mūsų institutas iš kovos buvo išstumtas? - “Respublika” paklausė E.Ušpuro.
- Ne, mes tikrai nebuvome išmesti iš to konkurso, tik likome antri. Konkurentų pasiūlymas buvo geresnis. Dalyvavome, bet pralaimėjome. Ėjome irgi ne vieni - su dviem vakarietiškomis kompanijomis.
- A.Brazauskas teigė, kad paprastoms žinioms surinkti nereikėjo užsienio patarėjų, visa tai turi ir LEI.
- Tą, apie ką kalba A.Brazauskas, mes tikrai galėjome padaryti. Mums nesunku surinkti visą techninę informaciją, įvertinimus. LEI tai nieko nauja.
- Ministras A.Sekmokas itin džiaugėsi sužinojęs, kad AE pagaminta elektra yra pigesnė nei pagaminta dujomis ar nafta.
- Senosios Ignalinos AE (IAE) elektra kainavo tikrai pigiau, bet ar pigiau kainuos būsimos Visagino AE (VAE) produkcija - nežinau. Nemačiau skaičiavimų, tad negaliu komentuoti. Ministras A.Sekmokas sako, kad į numatytą kilovatvalandės savikainą - 7-8 centus - įskaičiuotos VAE statybos, eksploatacijos ir uždarymo išlaidos. Mažoka. Tikrai mažoka.
- Energetikos ministras negalėjo pasakyti, ar užsienio konsultantai atsižvelgė į tai, kad Lietuvos pasienyje AE ketina statyti Rusija ir Baltarusija. Ar tai svarbus faktorius?
- Rusų ir baltarusių ketinimai yra ir politika. Esu kalbėjęs su rusų energetikais, jie sakė, kad vyksta tam tikros varžybos: kas pirmas pastatys AE - Lietuva, Rusija ar Baltarusija?
Lietuvos Vyriausybės reikalas - užtikrinti energetinį saugumą savo piliečiams. Todėl pakankamai greitai turime pastatyti savo AE. Jeigu ją turėsime, kaimynai mums visada siūlys pigesnę energiją. Jei neturėsime, jie siūlys kokią tik norės kainą.
Galutinę kilovatvalandės savikainą galės pasakyti tik strateginis investuotojas, jei, žinoma, toks bus. Dabar išvardyti septyni kandidatai, bet tai nieko nesako. Galbūt neateis nė vienas, vadinasi, statyti AE yra pernelyg didelė rizika.
Beje, Kaliningradas šiandien niekam daugiau negalėtų parduoti savo elektros, išskyrus Lietuvą, nes neturi perdavimo linijos. O šioje srityje veikia kombinuoto ciklo elektrinės, kurios regioną elektra aprūpina šimtu procentų.
Kainos niekas nežino
- Kodėl dar net nežinant, ar VAE sulauks strateginio investuotojo, ministras A.Sekmokas jau pranešė būsimos kilovatvalandės savikainą? - “Respublika” paklausė J.Vilemo.
- Ar ministras teisingai suprato konsultantus? O tiksliau - ką jis turi omenyje minėdamas 7-8 centus už kilovatvalandę? Lietuviški tai ar euro centai? Jeigu lietuviški, tai visiška nesąmonė. Jeigu euro centai, tai jau arčiau teisybės. Manau, pats ministras neskaitė visos ataskaitos.
Man keista ir visiškai nesuprantama, kodėl niekas nematė tų konsultantų išvadų. Kodėl tokio valstybei strategiškai svarbaus objekto dokumentai nėra parodomi viešai, kitiems ekspertams?
Bet kurioje pasaulio šalyje valstybė norėtų pasitikrinti, ką parengė konsultantai, o pas mus, vos pristačius Seime ir vargu ar spėjus perskaityti, išstudijuoti, oficialiai jau raportuojama televizijoms.
- Kodėl tvirtinama, kad nauja AE Lietuvai yra būtina?
- Nežinau, nes šiandien Europoje AE beveik nestatomos. Išskyrus vieną Prancūzijoje ir vieną Suomijoje, kuri labai vėluoja ir nuolat brangsta.
Dabar priimami kažkokie sprendimai, nors pateikti skaičiai nieko nereiškia. Tik investuotojas gali tiksliai pasakyti, ar elektrinę apskritai apsimoka statyti, kiek kainuos jos pagaminta elektra, ar ji galės apskritai konkuruoti rinkoje.
Svarbu tai, kad tuo metu, kai planuojama pastatyti VAE, šiame regione bus atvira elektros energijos rinka ir draudžiami bet kokie ilgalaikiai sandoriai, fiksuojantys elektros kainą.
- Kam tuomet reikalinga tokia studija?
- O ji ir nereikalinga, nes investuotojai tokiomis studijomis netiki. Ar investuotojui kas nors gali pasakyti, kad VAE pagaminta kilovat-valandė kainuos 7-8 centus? Kas, kišdamas tiek milijardų, tikės tokiais skaičiais?
- Vadinasi, už konsultantų paslaugas daugiau nei 5 mln. litų išmetėme veltui?
- Jūs teisingai mąstote. Kiek teko girdėti, tose išvadose parašyti elementarūs dalykai, kurie ir taip aiškūs. Strateginis investuotojas ateis arba ne nepriklausomai nuo Lietuvoje atliktų studijų skaičiaus.
Konsultantams tik apsimoka pasiimti pinigus.
Europa AE nebestato
- Kodėl, jeigu Europoje AE nebestatomos, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas džiūgavo, kad Europa išgyvena šios energetikos bumą?
- Su Seimo nariais ginčytis... Tokio bumo Europoje tikrai nėra. Statomos dvi AE ir dvi senos. Dar Čekoslovakijos laikais dabartinėje Slovakijoje pastatyti du ir tiek pat nebaigta AE blokų. Juos nupirko italai, 2012-2013 metais planuoja pradėti eksploatuoti.
Panašiu metu ir dabartinės Čekijos teritorijoje pradėta statyti nauja AE. Prieš 2000-uosius buvo paleisti du blokai, dabar dėl jų čekai turi labai daug problemų. Liko ir du nebaigti blokai. Nors taip pat buvo priimtas sprendimas juos pabaigti, šiandien jokie darbai nevyksta.
Europoje šiandien yra stiprios antibranduolinės nuotaikos, labai brangiai kainuoja ir pačių AE statyba. Niekas nežino, kokia situacija energetikos rinkoje bus po dešimties metų, ji priklausys nuo to, ar po 2012 metų bus įvesti dideli mokesčiai už anglies dvideginį, t.y. už iškastinį kurą.
Jeigu jie bus nedideli, atominė energetika negalės konkuruoti su tradicine energetika. Dėl Kioto protokolo susitarimų nėra jokių sprendimų nuo 2012 metų, todėl Europa su branduoline energetika sustojo ir laukia. Niekas nenori rizikuoti milijardinėmis investicijomis nežinodamas, kuo tai gali baigtis.
- Ar Lietuva, kuri naujos AE neturės mažiausiai aštuonerius metus po IAE uždarymo, taip pat neturi skubėti?
- Žinoma, kad ne, nes per porą metų nieko nepakeis. Ir juo labiau - sunkmečio sąlygomis. Nematau prasmės skubėti, jei paaiškės, kad branduolinė energetika neturės ateities. Tuo labiau kad elektros energijos vartojimas Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse, dabar stipriai sumažėjo.
Aplinkui yra didelis elektros energijos perteklius ir ji siūloma palyginti nebrangiai. Po Naujųjų metų, kai jau bus uždaryta IAE, pamatysime, kad ta elektros kaina nėra tokia baisi. Iš principo AE tikriausiai bus reikalinga, tačiau neturime forsuoti įvykių. Privalome sustoti ir pažiūrėti, į kurią pusę pakryps tendencijos.
Strateginiam investuotojui šiandien siūloma apie 60 proc. naujos AE akcijų. Už tiek tikrai niekas rimtas pas mus neateis. Ir juo labiau kad kiekvieną smulkmeną reikia derinti su mažesniais akcininkais - su Baltijos šalimis ir Lenkija. Visą laiką tai tvirtinau, todėl mane jau net Lietuvos priešu laiko.
Julius Girdvainis
