Naujos atominės projektas vėl įgauna atgarsį visuomenėje. Paskelbta projektuojama jėgainės galia, atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, kilo ir vėl prigeso triukšmelis dėl kone milijardinio su naujos jėgainės statyba susijusių įmonių antpelnio, akcininkų išsimokėto dividendais. Pasitikėjimo lietuviškuoju atominiu projektu ir nacionaliniu investuotoju nuo to nepadaugėjo.
Didelės branduolinės ambicijos
Stebina projektuojamos elektrinės galia. Kalbama apie 3400 MW galios jėgainę, gaminančią elektrą ne tik Lietuvai, bet ir Estijai, Latvijai ir net Lenkijai.
Mano galva, toks branduolinis monstras mums aiškiai per didelis. Didžioji atominių jėgainių bėda yra atidirbusio kuro laidojimas, - ši problema nėra tinkamai išspręsta net galingiausiose pasaulio valstybėse, o mažai Lietuvai tai būtų sunki našta.
Vargu ar reikia abejoti, kad atidirbęs branduolinis kuras turės būti laidojamas toje šalyje, kurioje jis buvo sunaudotas, t.y. tankiai apgyvendintoje Lietuvoje. Todėl trigubai daugiau ar mažiau branduolinių teršalų yra toli gražu ne tas pats. O planuojamame scenarijuje šalys partnerės turėtų geresnę padėtį negu Lietuva, nes joms ši problema atkristų.
Lietuvos poreikiams turėtų užtekti apie 1000 MW elektrinės galios, kurią galėtų sudaryti 2 reaktoriai.
Svarbiausia - jungtys
Elektros jungčių su Europos Sąjungos (ES) elektros perdavimo tinklais tiesimas ir atominės statyba, nors visur rašomi kartu, yra labai skirtingi uždaviniai.
Pirmasis - nepalyginti svarbesnis. Bet belieka stebėtis, kad per gerą dešimtmetį, išskyrus kalbas, taip nieko ir nepadaryta. O juk buvo visos galimybės kelti šį klausimą aukščiausiu ES vadovų lygmeniu ir atitinkamai „paspausti“ bendriems projektams šalis kaimynes.
Tuo tarpu nauja atominė yra grynai komercinis projektas, išsiskiriantis tik ypatingais reikalavimais saugumui. Nutiesus jungtis Lietuvos atominė atsidurs konkuruojančioje elektros gamintojų rinkoje, kurioje už vartotoją teks varžytis su daugeliu kitų ES elektrinių.
Vartotojui tai būtų gerai, o gamintojui - nelabai. Gamintojui daug patogiau surašyti eilinį kreipimąsi į kainų komisiją dėl eilinio elektros kainų padidinimo. Motyvų galima parinkti pagal aplinkybes. Žinant gana ribotas kainų komisijos galimybes, tikėtis deramo atsako ar bent kietesnės „gynybos“ neverta.
Kaip suderinti LEO darinyje šiuos prieštaringus tikslus - valstybės deklaruojamą tikslą didinti konkurenciją energetikos srityje ir gamintojo nedeklaruojamą interesą išlaikyti monopoliją, yra visiškai neaišku. Tokioje struktūroje privatus partneris netenka motyvacijos statyti jungtis. Kadangi atverti kelią konkurencijai - tai tarsi nertis kilpą ant kaklo.
Spaudimas dėl kainų
Pastaruoju metu padažnėjo elektros perdavimo ir skirstymo įmonių reikalavimai kainų komisijai didinti elektros kainą. Aiškinama, kad reikia sukaupti lėšų dideliems projektams, pirmiausia atominei elektrinei. Prisiminus per pastaruosius metus VST akcininkų į kišenes išsimokėtus šimtus milijonų litų dividendų, kitaip kaip demagogija tokių aiškinimų nepavadinsi. Keisčiausia, kad kainų komisijos pastangas įvesti daugiau tvarkos į esamą netvarką valdžia sutinka priešiškai. Kainų komisijos pirmininkui paviešinus didžiulius neapskaitytus įmonių antpelnius, džiaugsmo nebuvo daug.
Pati kainų komisija, pastaruoju metu pastebimai daugiau dėmesio skirdama energijos vartotojų interesams ir taip bandydama atkurti nuo seno pažeistą interesų pusiausvyrą, sulaukia nuolatinės premjero kritikos. Komisijos narių atlyginimai dešimteriopai mažesni už LEO LT vadovų, nors atliekamas darbas šaliai yra dešimteriopai svarbesnis. Tai dar viena tvarkos valstybėje iliustracija.
Ar būtina naują atominę jėgainę statyti dabartinės atominės vietoje?
Atominių elektrinių energetinis efektyvumas yra gana žemas ir sudaro maždaug 33 proc., o tai yra netgi blogiau už iškastiniu kuru kūrenamas elektrines be šilumos panaudojimo. Tai reiškia, kad du trečdalius branduolinės energijos teks išmesti į aplinką šilumos pavidalu. 3400 MW elektrinės galios jėgainėje beveik 7000 MW šiluminė galia bus balastinė, nenaudingai šildanti aplinką. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pripažįstama, kad jėgainei aušinti nepakaks net didžiulio Drūkšių ežero ir teks statyti papildomus aušinimo įrenginius. Kaip galima būtų „įdarbinti“ šią nepanaudojamą šiluminę galią?
Pasvarstykime tokį scenarijų. Nauja atominė statoma Elektrėnuose. Lietuvos elektrinės pagrindiniams įrenginiams - jau 40 metų, taigi jų veikimo laikas baigiasi. Naujoje jėgainėje įrengiamos termofikacinės turbinos, o iš Elektrėnų nutiesiamos šilumos perdavimo trasos į Vilnių ir Kauną. Šilumos perdavimas 50 km atstumu yra techniškai įmanomas uždavinys. Jei tokį projektą pavyktų sėkmingai įgyvendinti, tai ne tik būtų didelis indėlis į mūsų šalies energetinį saugumą, bet ir leistų energijos vartotojams tikėtis mažesnių elektros ir šilumos kainų.
Rimantas Zabarauskas, energetikos ekspertas
