Ignas Krasauska
Atstatyti atlyginimus* daugiausiai uždirbantiems teisėjams ir valdininkams buvo valdančiųjų politinis pasirinkimas, kadangi jie turėjo ir kitą galimybę. Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas sako, kad politikai galėjo atlyginimus palikti sumažintus. „Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai“, – aiškina jis. Finansų ministras Rimantas Šadžius LRT.lt paaiškino, kodėl to nepadarė.
Valdantieji socialdemokratai, kurių atstovai užima visus esminius su valstybės finansais susijusius postus, nuolat tvirtina, kad sprendimas, papiktinęs visuomenę ir ypač pensininkus, kuriems valstybė skolinga neteisėtai sumažintas pensijas, yra KT sprendimas – Vyriausybė ir Seimas jį tik įgyvendino.
„Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, visiems tarnautojams bus atstatytas atlyginimas“, – yra sakęs premjeras Algirdas Butkevičius. Tai daugybę kartų pakartojo ir jis pats, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, ir finansų ministras R. Šadžius. Be to, socialdemokratai dar kritikavo KT, kad jo sprendimas yra socialiai neteisingas.
Tačiau KT, ant kurio politikai sukrauna atsakomybę, visai neliepė Vyriausybei atstatyti ikikrizinių atlyginimų teisėjams ir valdininkams.
Teismas pasakė, kad iki spalio 1 dienos turėjo nelikti neproporcingo atlyginimų sumažinimo, kuris pripažintas antikonstituciniu. KT nusprendė, kad Seimui nepriėmus jokio kito teisės akto, įsigalios tas įstatymas, kuris galiojo iki tol, kol buvo priimtas antikonstitucinis. Kitaip tariant, Seimui nepriėmus jokio įstatymo, ikikriziniai dydžiai būtų atsistatę savaime.
Politikai įstatymą priėmė, tačiau esminis rezultatas išėjo toks pats, koks būtų atsiradęs jo nepriėmus – atlyginimai pakilo iki ikikrizinių. Tiesa, vienintelis skirtumas tas, kad Seimas, priimdamas įstatymą, numatė tvarką tam atvejui, jei šiemet įstaigoms nepakaktų lėšų atlyginimams išmokėti. Šiemet neišmokėtą atstatytų atlyginimų dalį jos turės išmokėti per pirmus du 2014-ųjų mėnesius.
KT teisėjas D. Žalimas aiškina, kad politikai, priimdami įstatymo pataisą, galėjo nustatyti ir mažesnius nei iki krizės atlyginimų dydžius.
„Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai. Tai buvo turėta omeny. Tai nebuvo padaryta, bet čia įstatymų leidėjo diskrecija“, – LRT.lt aiškino D. Žalimas.
Kodėl nemažino visiems proporcingai?
Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, kuriomis buvo atstatyti ikikriziniai koeficientai, autorė buvo Finansų ministerija (FM). Ministras R. Šadžius LRT.lt paaiškino, kodėl nebuvo pasinaudota KT suformuluota galimybe atlyginimus proporcingai mažinti.
Pasak jo, jei FM būtų pasiūliusi ne atstatyti atlyginimus, o sumažinti juos visiems proporcingai, tai būtų neigiamai atsiliepę uždirbantiems mažiausiai, kadangi jų atlyginimų koeficientai nebuvo mažinti krizės metu, bet būtų sumažinti dabar.
„Bet koks dalinis koeficientų atstatymas, kaip mes jį „proporcingai“ besuskaičiuotume, bus neproporcingas tų dirbančiųjų atžvilgiu, kuriems jie apskritai nebuvo mažinti arba sumažinti mažesniu procentu. Todėl neįmanoma atstatyti pažeistų proporcijų kitaip, kaip atstatant ankstesnes koeficientų vertes“, – teigiama LRT.lt atsiųstame R. Šadžiaus atsakyme.
Proporcingo sumažinimo visiems variantas apsvarstytas ir pilną koeficientų atstatymą numatančio įstatymo preambulėje. Ją savo atsakyme LRT.lt cituoja ir R. Šadžius: „nustatant atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo nebūtų iškreiptos (...) proporcijos, turėtų būti proporcingai mažinami ir mažiausius atlyginimus gaunančių asmenų atlyginimai, o tai materialiai pažeistų socialiai jautriausias (...) darbuotojų grupes“.
Kitaip tariant, valdžia nusprendė atstatyti atlyginimus uždirbantiems daugiausiai, motyvuodama tuo, kad negalima mažinti atlyginimų uždirbantiems mažiausiai.
Nenorėjo atlimti 60 Lt, todėl padidino tūkstančiais
Pati FM yra paskaičiavusi, kad norint sutaupyti tiek pat pinigų, kiek buvo sutaupoma neproporcingai apkarpius valdininkų ir teisėjų atlyginimus, reikėtų visų jų algas sumažinti apie 4,5 proc. Kiek dėl to būtų nukentėję mažiausiai uždirbantieji valstybės tarnautojai?
Atlyginimų koeficientai nebuvo mažinti 1–10 kategorijos valstybės tarnautojams. Sumažinus koeficientus apie 4,5 proc., atlyginimai šioms tarnautojų kategorijoms mažėtų nuo 60 Lt iki 98 Lt. Mažiausiai uždirbančio 1-os kategorijos valstybės tarnautojo alga tesiektų 1290 Lt.
Vyriausybė nusprendė, kad ši skriauda yra didesnis blogis nei atlyginimų atstatymas uždirbantiems daugiausiai, kai kurių kategorijų valdininkams prie atlyginimų pridėjęs po kelis tūkstančius litų.
Krizė pasibaigusi ar ne?
LRT.lt komentuodamas sprendimą dėl algų atstatymą R. Šadžius abejoja, ar net ir nustačius proporcingą atlyginimų mažinimą, tai nepažeistų Konstitucijos. Jis primena, kad mažinti atlyginimus KT leidžia tik valstybėje susidarius ypatingai krizinei situacijai.
„Pagal įstatymus ir suformuluotą Konstitucinio Teismo doktriną, papildomai sumažinti atlyginimus net ir daliai valstybės tarnautojų būtų galima tiktai laikinai ir tik jeigu būtų konstatuotas esminis šalies finansinės ir ekonominės būklės pablogėjimas. Todėl šiuo metu net ir teoriškai įsivaizduojamas mažinimas sukeltų rimtų abejonių dėl jo teisinio pagrįstumo ir atitikimo Konstitucijai“, – teigia R. Šadžius.
Tačiau pats R. Šadžius prieš pusantro mėnesio yra teigęs, kad krizė dar nepasibaigusi. Jis tai minėjo Seime pristatydamas būtent atlyginimų koeficientus atstatančias pataisas: „Lietuva dar neišlipo iš krizės. Nėra taip, kaip 2008 metais. Tokia yra tiesa, ji galbūt žiauri, bet ją turiu pasakyti“.
„Nedėjo pastangų“
Konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius teigia, kad valdantieji „nedėjo pastangų atrasti naują tinkamą teisinį reglamentavimą“. Jis įsitikinęs, kad buvo galima tiesiog nustatyti naują nuolatinę – ne laikiną, kaip krizės metu – atlyginimų koeficientų lentelę.
„Negali būti taip, kad 2008 metais Seimo nustatyti atlyginimų koeficientai, visos lentelės yra tapę nekeičiama konstitucine vertybe. Gerai, KT pasakė, kad taip, kaip buvo mažinama krizės metu – neproporcingai – negalima. (...) Bet niekur nebuvo pasakyta, kad Seimas negali peržiūrėti ir nustatyti kitokių proporcijų tarp skirtingo lygmens pareigūnų“, – LRT.lt sakė A. Kubilius.
„Mes net du kartus bandėme siūlyti sprendimus ir paskutinis mūsų bandymas buvo jau po spalio 1 dienos, kai, anot Vyriausybės, reikėjo atstatyti iki krizės buvusius atlyginimų koeficientus ir jų santykius. Mes siūlėme priimti naują nuolatinę atlyginimų koeficientų sistemą, nes esame įsitikinę, kad KT tikrai negali pripažinti 2008 m. dar iki krizės Seime nustatytų koeficientų konstitucine vertybe, kuri negali keistis“, – sako A. Kubilius.
Konservatoriai pasiūlė sumažinti daugiausiai uždirbančiųjų valdininkų atlyginimų koeficientus, tačiau Seimo Teisės departamentas nusprendė, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai.
„Tenka apgailestauti, kad Seimo Teisės departamentas, iš kurio, kaip aiškėja, devyni teisininkai yra patys kreipęsi – analogiškai kaip Valstybės kontrolierė – į teismus dėl savo atlyginimų kompensavimo, surašė, kad pasiūlymas galimai prieštarauja Konstitucijai, KT išaiškinimui“, – teigia A. Kubilius.
Teisės departamentas cituoja 2007 m. KT nutarimą, kuriame konstatuota, kad „konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas nereiškia, kad valstybės tarnautojams atlyginimas už darbą (...) apskritai negali būti mažinamas“. Tačiau KT citatoje toliau sakoma, kad vis dėlto atlyginimas „negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų (...) kategorijoms; apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą“. Taigi, Teisės departamentas, remdamasis KT nutarimu, teigia, kad atlyginimus mažinti reikia visiems proporcingai, net jei tai daroma ne krizės metu ir ne laikinai.
Tačiau LRT.lt kalbintas konstitucinės teisės specialistas, dėl užimamų pareigų nenorėjęs, kad būtų atskleista jo pavardė, teigia, kad Konstitucija ir konstitucinė doktrina nedraudžia valstybės tarnautojų atlyginimų sistemos reformos, net jei jos metu būtų mažinamos tik kai kurių valdininkų algos. Komentuodamas Seimo teisininkų citatą iš 2007 m. KT nutarimo jis teigė, kad būtina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo parašytas konkretus sakinys.
Jo nuomone, problemų galėtų kilti nebent siekiant nustatyti mažesnes nuolatines teisėjų algas, kadangi juos saugo teismų nepriklausomumo principas, o atlyginimų mažinimas galėtų būti traktuojamas kaip spaudimas teisminei valdžiai.
---
* Straipsnyje kalbant apie valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų atstatymą į prieškrizinį lygį omenyje turimas tik atlyginimų koeficientų ir atlyginimų priedų dydžių atstatymas. Skaičiuojant absoliučiai, atlyginimai nėra atstatyti 100 proc. į prieškrizinį lygį, kadangi bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant atlyginimą, krizės metu buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 450 Lt ir išlieka nepakitęs, o KT dėl jo sumažinimo priekaištų neturėjo. Dėl to mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo atlyginimas išlieka 120 Lt mažesnis nei iki krizės, o daugiausiai uždirbančio – 520 Lt mažesnis. Paprastumo dėlei ši aplinkybė kalbant apie atstatytus atlyginimus nėra įtraukiama.
