Bateliai suplyšo per porą savaičių
„Belaukdama pavasario, jau ėmiau dairytis į parduotuvių lentynas. Tačiau nerimauju, kad gali nutikti taip, kaip pernai, kai nauji dailūs bateliai suplyšo vos per kelias savaites“, – portalui balsas.lt rašo kaunietė Vitalija R.
Moteris pasakojo, kad nekokybišką avalynę gražino į parduotuvę, o vėliau įsigijo kitus. „Nuostolių lyg ir nepatyriau, bet buvo nemalonu, kai namo grįžau šlepsėdama žiojinčia batelio nosimi. Ir laiko sugaišau, kol juos gražinau“, – pasakojo Vitalija R. Gal kas nors galėtų patarti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis naują avalynę, kad taip nutiktų kuo rečiau, klausia ji.
Atidus pirkėjas nepirktų dažnos batų poros
Paklausta, į ką atkreipti dėmesį renkantis naujus batus, kad laiku pastebėtume ir nenusipirktume broko, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Ona Kušeliauskaitė sakė, kad yra mažiausiai vienas defektas, kurį galime pastebėti prieš pirkdami naują avalynės porą.
„Tai pado ir bato viršaus sujungimo vieta. Bato viršaus odos kraštai pagal technologiją turi būti šiek tiek pašiaušti, kad geriau susiklijuotų padas ir bato viršus. Jeigu ši pašiauštoji dalis yra ne suklijavimo vietoje, o matoma išorėje, galite turėti bėdos. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios atsiranda įplyšimai ar bato viršus atsiklijuoja nuo pado, o dėl to vėliau į bato vidų patenka drėgmė. Jeigu pastebėjote, kad oda bent kiek pažeista, tą porą iš karto dėkite į šalį“, – sakė specialistė.
„Apžiūrėti reikia ne tada, kai vanduo pradeda į vidų sunktis ar padas atsiklijuoja, o tada, kai renkatės, matuojatės. Jeigu rinkdamiesi avalynę kantriai apžiūrėtumėte visą bato kraštą – tą vietą, kur padas sujungtas su viršutine dalimi, tai tikrai nepirktumėte dažnos batų poros. Sugaišę papildomai 5 minutes, vėliau išvengsite didelių nepatogumų“, – ragindama pirkėjus būti atidžiais, pridūrė O. Kušeliauskaitė.
Dėl ko drėksta kojos?
Pasak inspektorės, žmonės, kurių kojos linkę prakaituoti labiau negu įprasta, turėtų atsisakyti pigesnės avalynės, kurios vidinė dalis išklota dirbtinėmis medžiagomis. Gali būti, kad ne į visas sintetines medžiagas žmogaus organizmas reaguoja vienodai, tačiau sužinoti, kokia dirbtinė medžiaga naudota ir vengti tik jos, specialistės teigimu, nėra galimybių.
„Medžiagas, iš kurių gaminama avalynė, gamintojas pasirenka laisvai, tai nėra reglamentuota. Jis turi teisingai paženklinti, kokias medžiagas naudojo. Ženklinti reikia tik trimis aspektais – oda, kitos medžiagos (ne oda) ir tekstilė, todėl kito būdo išvengti nepatogumų, patiriamų dėl panaudotų cheminių medžiagų, nėra. Ženklinti, kokia dirbtinė cheminė medžiaga naudota pagal teisės aktus nėra privaloma“, – pasakoja O. Kušeliauskaitė. Anot inspektorės, cheminės medžiagos naudojamos siekiant atpiginti gaminius, bet pasirinkdamas pigesnę avalynę, pirkėjas pasirenka ir mažiau higienišką variantą.
„Jeigu žinote, kad dėl kai kurių cheminių medžiagų patiriate nepatogumų, o jūsų kojos linkusios prakaituoti, peržiūrėję avalynės ženklinimo simbolius ir įsitikinę, kad naudojamos sintetinės medžiagos, tokią avalynę taip pat dėkite į šalį. Kita vertus, svarbiausia, kad natūralios būtų medžiagos, esančios „prie kūno“, pamušalas“, – pridūrė VNMPI inspektorė.
Pirkėjai skundžiasi ir dėl nudažytų pėdų
Netinkamai priklijuoti ir greitai atsiklijavę padai, įplyšusi oda, iširusios sujungimo siūlės, atsiklijavusios pakulnio aptraukimo medžiagos, odos paviršiuje susidarę gūbriai, nudažytos kojinės ar net kojos – tai toli gražu ne visas sąrašas priežasčių, dėl kurių pirkėjai būna nepatenkinti įsigyta avalyne.
„Klientai mums skundžiasi ir tada, kai dėl drėgmės migruojant cheminėms medžiagoms batų odoje atsiranda gūbriai ir dėmės, sutrūkinėja viršutinio odos sluoksnio dengiamoji plėvelė, greitai nusitrina trinčiai neatsparūs dažai. Sulaukiame nusiskundimų ir dėl to, kad dėl įvairių technologijos pažeidimų – aštrių ar kitaip deformuotų užkulnių ar noselės sukietinimo detalių, pamušalo klosčių, raukšlių – avalynė traumuoja kojas. Dažnai vartotojai skundžiasi ir dėl to, kad batelių pamušalas dažo kojas“, – pasakoja VNMPI Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja Rima Tuganauskaitė.
Specialistų teigimu, tiriant dažnai paaiškėja, kad avalynei panaudotos menkavertės medžiagos, netinkamai apdorotos arba visai neapdorotos prisiūtų padų dūrių vietos, o dėl to į batų vidų lengvai patenka drėgmė. Daugeliu atvejų netinkamą pirkinį pirkėjas gali savarankiškai grąžinti pardavėjui. Tačiau neretai tenka įsikišti ir VNMPI specialistams.
„Vartotojų apsaugos įstatyme numatyta, kad aptikęs defektą pirkėjas pirmiausia kreipiasi į pardavėją. Pardavėjui suteikta teisė išnagrinėti skundą ir per 10 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu jis nesutinka su vartotojo pretenzija. Jeigu pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas kreipiasi į Inspekciją, pateikdamas skundą ir pridėdamas pardavėjo jam pateiktą atsakymą“ , – aiškina O. Kušeliauskaitė.
,,Mes visada nagrinėjame skundą ten, kur daiktas buvo pirktas, nes būna, kad tyrinėjant jau padėvėtą ar sudėvėtą daiktą, ne visada galima surasti priežastį, nuo kurios viskas prasidėjo. Dažnai nustatyti priežastį mums padeda dar nedėvėto bato apžiūra parduotuvėje. Tai ypač svarbu, jei dėl atsiradusio defekto būna kaltas ir pirkėjas – mat jis niekaip negali su tuo sutikti, ir tik sulyginus senus batus su nauju tokiu pačiu batu parduotuvėje, pamato, kad konkrečiu atveju tai ne gamintojo brokas, o avėjimo pasekmė“, – aiškino inspektorė. Vis dėlto, jos teigimu, dažniausiai besiskundžiantys pirkėjai būna teisūs.
„80 proc. skundų būna pagrįsti – tiek skundų mes išsprendėme pirkėjų nauda . Gal dėl vieno kito atvejo prekybininkai ir būtų linkę ginčytis, ar tai tikrai buvo gamintojo brokas, bet mūsų misija – ginti silpnesniojo, vartotojo interesus“, – sakė specialistė.
Pasakyti, kokioje šalyje pagaminta avalynė geresnė, o kokioje prastesnė, O. Kušeliauskaitė negalėjo, nes inspektoriai paprastai bendrauja su platintojais ir pardavėjais.
„Mūsų ataskaitose fiksuojami avalynės platintojai, o jie žino, kokių gamintojų avalynę parduoda. Jie bendrauja su pasirinktais gamintojais, jie savo kolekcijas gali komplektuoti ir iš kelių šalių gamintojų. Kita vertus, negalima sakyti, kad atvežti, pavyzdžiui, iš Lenkijos batai blogesni arba geresni už atvežtus iš Vokietijos ar Italijos“, – sakė ji ir pakartojo: „Jei mes, pirkėjai, atidžiai apžiūrėję avalynę, lentynose paliksime nekokybišką, platintojams jos paprasčiausiai neapsimokės pirkti iš gamintojų“.
Elektronikos prekės, gaminiai iš odos, avalynė, baldai – štai prekių, dėl kurių vartotojai penai skundėsi dažniausiai, trejetukas. Šios tendencijos, pasak VNMPI specialistų, nesikeičia jau kelerius metus. Tad balsas.lt skaitytojų paskatinti, su šios inspekcijos specialistais ir ateityje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį perkant įvairius daiktus ir ko galime reikalauti iš pardavėjų, jei įsigijome nekokybišką gaminį. Kalbėsime ir apie tai, kokie pavojai gali slypėti iš pirmo žvilgsnio nekaltoje kėdėje, vaikams skirtame žaisle ar kremo dėžutėje.
Jeigu ir jūs norėtumėte papasakoti savo istoriją, rašykite mums adresu [email protected]
Taip pat skaitykite:
Užuolaidas sugadinusi cheminė valykla sumokėjo už naują kliento interjerą
Prekė be lietuviškų užrašų: prekybininkams į pirkėjus nusispjauti
