Tyrimų duomenys tik patvirtina logiškus lūkesčius – senstančioms visuomenėms reikės gausaus būrio slaugių ir senjorų priežiūros specialistų. Kol sunkvežimiai neišmoks važinėti savarankiškai senus vairuotojus turės pakeisti nauji. Atsigaunantis statybų sektorius reikalaus naujų statybininkų, metalo apdirbėjų ir panašių profesijų atstovų.
Kitaip tariant ateityje darbdaviams reikės ne išsilavinusių specialistų, bet darbo rankų. Savo amato profesionalai uždirbs ne ką mažiau nei mokslinius laipsnius kolecionuojantys specialistai.
Bėda ta, kad Vakarų pasaulyje ryškėja išsilavinimo perteklius ir į nekvalifikuotą darbo vietą pretenduoja asmenys turintys universitetinį išsilavinimą. Gavęs pluoštą gyvenimo aprašymų darbdavys labai greitai atsijoja tuos, kurie negali pasigirti aukštojo mokslo diplomu ir renkasi tik iš universiteto absolventų.
Universitetinio išsilavinimo devalvacija verčia vyriausybes švaistyti lėšas ir investuoti į studentus, kurie ateityje darbuosis ne pagal įgytą profesiją, o rinkos padiktuotus dėsnius. Tuo tarpu diplomų savininkai jaus nuolatinį nepasitenkinimą dirbdami darbus, kurie neatitinka jų intelektinių sugebėjimų.
