Kol ką tik mokyklą baigę jaunuoliai renkasi populiarias ir gerai žinomas teisininko, vadybininko, architekto ir kitas specialybes, pamėginkime bent akies krašteliu žvilgtelėti į ateitį.
Profesijos pasirinkimas šiandieniame pasaulyje aktualus bemaž visiems. Pasaulis neįtikėtinai dinamiškas ir greitai keičiasi, todėl net turintiems perspektyvų darbą šiandien, jau rytoj gali tekti dairytis persikvalifikavimo kursų, stačia galva nerti į naujos profesijos patirtį. Maža to, turintiems senas, geras ir patikimas specialybes vis dažniau tenka gilinti žinias ir domėtis specifinėmis jų specialybių sritimis. O specialistų paklausa sparčiai didėja...
Užsienio mokslininkai jau seniai bando spėlioti, kokios profesijos išsivystys iš dabartinių ir bus paklausiausios ateityje.
Neabejojama, kad tikrai turės gausėti informacinių technologijų ir nanotechnologijų specialistų. Nuolat reikės darbuotojų sveikatos apsaugos, mokslo, technikos sektoriuose, taip pat aptarnaujančio personalo.
Be to, visi pokyčiai, kurie nutiks per artimiausius 10 ar 20 metų, mažų mažiausiai padės sukurti naujų darbo vietų, daugiausiai – išplėtos naujas profesijas ir veiklos sritis.
Manoma, kad vis mažiau žmonių dirbs gamyboje ir vis daugiau – paslaugų sferoje. Pamėginkime paspėlioti, kokių egzotiškų ir praktiškų specialybių atstovų bus labiausiai ieškoma ateityje?
Universalūs kariai
Karinių konfliktų kyla nuolat, bet apskritai karų Žemėje mažėja. Tačiau teroro aktų skaičius pastebimai auga. Todėl kario profesija, manoma, ateityje keisis. Ateities kariai labiau kvalifikuosis ne atvirai kovai mūšio lauke, o specifinėms operacijoms karštuosiuose taškuose, taikos palaikymo ir konstruktyvios tvarkos atkūrimo misijoms. Jie taip pat kovos su teroristais ir atokiausiose pasaulio teritorijose išsislapsčiusiais maištininkais. Jie bus geriau prisitaikę ne aklai vykdyti įsakymus, o savarankiškai spręsti nestandartines problemas. Kitaip nei masiniuose praeities karuose, ateities kariams teks išmokti visai kitų kompetencijų: žaibiškai orientuotis naujoje vietovėje, išmanyti vietinių gyventojų psichologiją, apsieiti be sunkios ginkluotės.
Lobistai
Iš krizės ne tik Lietuvoje, bet ir didžiosiose pasaulio valstybėse, visų pirma – JAV, matyti, kad kartais laisvojoje rinkoje prisireikia dar vieno galingo žaidėjo – valstybės. JAV, Anglijoje, Rusijoje ir kitose šalyse valstybės aktyviai ėmėsi gelbėti bankus, spausdinti pinigus, supirkinėti stambių kompanijų akcijas. Ekonomistai neguodžia: „Krizės padarinius srėbsime dar ne vienus metus“. Vadinasi, valstybės vaidmuo ekonomikoje išliks stiprus. Taigi kompanijoms prireiks žmonių, mokančių bendrauti su valstybės atstovais ir... išsiderėti šiokių tokių nuolaidų, lengvatų, privilegijų.
Slaugės, gerontologai
Europa sensta. Visi tai žinome. Pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad dabartinis planetos žmonių amžiaus vidurkis – 29 metai, o 2050 metais, jei demografinės tendencijos nesikeis, amžiaus vidurkis bus jau 38 metai. JAV mokslininkai paskaičiavo, kad tobulėjant medicinai daugiau nei pusė pastaruoju metu gimstančių kūdikių turi vilčių išgyventi iki 100 metų. Nors garbaus amžiaus žmonių sveikata vis gerėja, daugelis jų vis dėlto neišsivers be pagalbos. Taigi prisireiks ir jiems pagelbėti mokančių specialistų. Gali būti, kad keisis ir visa sveikatos apsaugos sistema, nes jaunuoliai ir senukai serga skirtingomis ligomis. O kasdienei senjorų priežiūrai prireiks daugiau personalo.
Alternatyviosios energetikos ekspertai
Naftos ir anglies atsargos Žemėje dar didelės, bet ne beribės. Todėl naftos ir anglies energiją vis dažniau keičia atsinaujinančių šaltinių energija. Kol kas tai – saulės, vėjo, geoterminė energetika. Nežinia, ar ateityje nebus sukurta ir naujų energijos šaltinių. Taigi jei jau šiandien puikiai išmanote, kaip veikia saulės baterijos, vėjo jėgainės ir potvynių bei atoslūgių energija, ateityje be darbo neliksite!
Verslininkai... Afrikoje
Sakysite, verslas – ir Afrikoje verslas? Beveik tiesa. Bet verslas Afrikoje šiek tiek skiriasi nuo verslo Europoje ar Amerikoje. Afrikoje gausu gamtinių išteklių. Daugumos jų gavyba jau kurį laiką daugiausia rūpinasi Azijos šalys – Kinija, Indija, Korėja. Vis dėlto Afrikos turtai dar tikrai nepakankamai įsisavinami. Dėl to kalta itin nestabili politinė situacija daugelyje žemyno šalių. Vis dėlto tikimasi, kad ateityje ir kitų žemynų ryšiai su Afrika tik stiprės. Tiesa, gaudyti leidimą dirbti su resursais galės tik tos kompanijos, kurios ras bendrą kalbą su vietiniais turtuoliais. O tam, be abejo, prireiks ekspertų ir tarpininkų. Tie, kurie galės konsultuoti ir tvarkyti reikalus Afrikoje, tikrai turės progą gerai uždirbti.
Žurnalistai-tinklaraštininkai
Interneto dienoraščiai, vadinamieji „blogai“, užima vis daugiau informacinės erdvės ir atriekia gerą jos gabalą nuo įprastinės žiniasklaidos. Didieji leidiniai jau seniai vilioja skaitytojus nebe informacijos operatyvumu, o patrauklų stilių turinčiais „blogeriais“. Pastarieji savo rašiniuose nebepateikia naujos informacijos, o tik svarsto, kelia klausimus, analizuoja tai, kas jau seniai pateikta. Todėl viena žurnalistikos ateities krypčių – jau turimos informacijos apdorojimas ir kompiliavimas, keliant netikėtus klausimus, surenkant skirtingas pozicijas ir apipinant visa tai subjektyviomis stiliaus vingrybėmis. Tad kas sakė, kad rašinėliai laisva tema – atgyvena?!
Selekcininkai, augalų genų inžinerijos specialistai
Pasaulinio bado problema niekur nedingo. O gyventojų skaičius Žemėje vis auga. Be to, didžioji gyventojų dalis prieaugio tenka ekonomiškai neišsivysčiusioms, nestabilioms trečiojo pasaulio šalims. Iš statistinių duomenų matyti, kad kasdien iš bado pasaulyje miršta 17 tūkstančių vaikų, maždaug milijardas žmonių badauja. Tokia žemdirbystės forma, kokią turime dabar, nepajėgi patenkinti vis didėjančių žmonijos poreikių. Todėl kad ir kaip priešintumėmės genetiškai modifikuotiems produktams, spėjama, kad būtent jiems priklauso ateitis. Nes tai kol kas vienintelis realus būdas kovoti su bado problema neturtingiausiose šalyse. Pasak Tarptautinio tropinio žemės ūkio instituto atstovų, nuo 1990-ųjų vidurio Afrikoje iš bado gniaužtų kasmet išgelbėjama po milijoną žmonių – ir už tai turėtume padėkoti selekcininkams, išradusiems naujas genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis. Kuo produktyvesnė nauja kultūra, tuo mažiau badaujančiųjų. Agronomai, selekcininkai, genetikai, išvedantys naujas žemės ūkio augalų rūšis, veikiausiai bus itin populiarūs ir reikalingi ateityje.
Urbanistikos ir teritorijų plėtros specialistai
Žemė gana sparčiai tampa miestų, o ne kaimų planeta. Greičiausiai jie auga besivystančiose šalyse. Taigi miestai ekonomiškai ateityje taps tik dar įtakingesni. Nesunku atspėti, kad ateityje prisireiks daug kompleksinio teritorijų ir infrastruktūros planavimo ir plėtojimo, transporto, socialinių paslaugų, investicijų pritraukimo ir kitų urbanistikos sričių specialistų.
Nacionalinių ir religinių konfliktų sprendimo ekspertai
Rasės, tautybės ir religijos vis labiau maišosi. Didysis Vakarų valstybių galvos skausmas – imigrantų integracija. Be specialistų, gebančių rasti bendrą kalbą tarp skirtingų kultūrų žmonių, pasodinti juos prie derybų stalo ir žaibiškai ieškoti kompromisų, šis procesas vargu ar vyks sklandžiai. Todėl kaip tik tokia profesija ateityje gali tapti viena reikalingiausių.
Konfliktai tarp skirtingų religijų atstovų ateityje tikrai nenurims. Todėl prisireiks nepriklausomų tarpininkų, galinčių vesti dialogą tarp skirtingu konfesijų. Religinių konfesijų atstovai šiuo atveju visiškai netinka – jie neišvengtų šališkumo. Tačiau svarbu ir tai, kad derybininkas išmanytų subtilius įvairių religinių bendruomenių niuansus, juos gerbtų ir gebėtų rasti skirtingoms pusėms priimtiniausią sprendimą. Tai turėtų būti ir religijotyrininkas, ir socialinis darbuotojas, ir diplomatas, ir derybininkas, ir psichologas viename. Skamba pernelyg fantastiškai, manote, vienam žmogui tai – pernelyg įvairiapusiška? Vargu. Nes jį samdytų valstybinės struktūros, stambios privačios kompanijos, o tai – dideli pinigai. Todėl gilinti žinias verta!
Kamieninių ląstelių tyrinėtojai
Kamieninių ląstelių tyrimai jau senokai yra ginčytina tema, balansuojanti tarp progreso ir etikos klausimų. Šiaip ar taip, mokslas šioje srityje sparčiai žengia pirmyn. Jau dabar specialistai veikiausiai rado alternatyvą embrioninėms kamieninėms ląstelėms, kurios ir yra daugybės etinių ginčų priežastis. Taigi prireiks daugiau specialistų, gebančių išplėtoti naujus genetinių ligų gydimo metodus, atskleisti paslaptis, kurios vis dar slypi kamieninėse ląstelėse.
Ekologai
Kad ir kokie aktyvūs būtų žalieji, kad ir kokiomis akcijomis būtų raginama rūšiuoti šiukšles ir tausoti energijos šaltinius, panašu, kad Žemės ekologinė būklė negerės. Kol kas kovojame bent jau už tai, kad ji taip sparčiai neblogėtų. Taigi ekologijos specialistų, gebančių kvalifikuotai įvertinti situaciją, nekelti audros stiklinėje, bet priimti racionalius ir planetai naudingus sprendimus ten, kur reikia, paklausa ateityje tik didės.
Embrionų gydytojai
Manipuliacijos su įsčiose augančiu vaisiumi dar visai neseniai atrodė mokslinės fantastikos sritis. Dabar medikai jau turi šiokios tokios patirties, kaip gydyti tam tikras ligas ar raidos sutrikimus dar negimusiam kūdikiui. Manoma, kad ši medicinos kryptis ateityje bus plėtojama itin sparčiai.
Tendencijų analitikai
Skamba tarsi šūkis „atgal į Viduramžius?“ Nesiginčysime. Gal ši profesija vadinsis ir kaip nors kitaip. Vis dėlto ji egzistuos. Tiesą sakant, ateitį gebančių numatyti specialistų ir analitikų paklausa jau dabar yra didelė. Informacinis triukšmas vis didėja, tendencijos plėtojasi žaibišku greičiu, taigi tiek versle, tiek politikoje vis aktyviau ieškoma žmonių, gebančių kvalifikuotai patarti, dėl kokio sprendimo kokių pasekmių bus ateityje, kaip vienas ar kitas veiksmas, atliktas šiandien, bus vertinamas rytoj, atsižvelgiant į socialinį, politinį ir ekonominį kontekstą. Vien smegenų darbas ir jokios mistikos!
L. Mureikaitė
