„Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
„Ginkluotė ir gynybos produktai nėra gaminami į lentyną, nes neaišku, kokios specifikacijos reikės perkančiajai organizacijai. Apskritai, tai nėra plataus vartojimo prekė, todėl viskas gaminama tik pagal užsakymus. Tai dabar jeigu mes ilgą laiką neturėjome užsakymų ir staigiai duodamas didesnis užsakymas tai, be abejo, yra susiduriama ir su tiekimo grandinių strigimais ir suderinimais, ir darbuotojų priėmimu, ir panašiai“, – aiškino jis.
Anot V. Sabaliausko, jeigu Lietuva nuolat teiktų paramą Ukrainai lietuviškais dronais, tai paskatintų dronų naudojimą Lietuvos kariuomenėje ir kartu žengti į Vakarų rinkas.
„Kas realiai užtikrintų dronų gynybos pramonės sritį, užkurtų, paruoštų verslą gaminti dronus dideliais kiekiais dienai X, paskatintų gamintojų gausą ir konkurenciją. Šalia to paskatintų lietuviškų dronų poreikį ir naudojimą Lietuvos kariuomenėje, kas padėtų dronų gamintojams savo technologijas integruoti į NATO gynybos sistemą, kas būtų verslo kokybės ženklu ir virstų tramplynu verslams išeiti į Vakarų rinkas“, – sakė asociacijos direktorius.
Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritiką kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai yra reiškę tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvoje dronai jau gaminami, o juos pasitelkia ir Ukrainos kariuomenė, tačiau šie pajėgumai šalyje galėtų būti vystomi dar sparčiau. Jos teigimu, Lietuvos gynybos institucijos turi būti atviros ir lanksčios dronų pasitelkimui krašto gynybai, nes ši technologija itin sparčiai vystosi.
