Vienas pirmųjų pažnekovų - nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, dažnai pakankamai ryškiai matomas viešumoje. Savo nuomonės neslepiantis verslininkas savo verslą pakėlė į aukščiausias NT verslo aukštumas Lietuvoje ir plečiasi kaimyninių šalių rinkose.
Verslą pradėjo atsitiktinai
„Iš tiesų, verslo pradžia buvo gana egzotiška, netgi sakyčiau, kad įspūdinga. Pati pradžia buvo labai sunki, nes tais laikais, 1991 metais, tai buvo mūsų pirmieji Nepriklausomybės metai. Tada nutrūko daug ryšių tarp Sovietų Sąjungos ir Lietuvos, mūsų šalies ūkyje atsirado nemažai iškraipytų disproporcijų.
Pavyzdžiui, sovietų laikais viskas buvo labai suplanuota labai tiksliai į priekį, o kai Lietuva atsiskyrė, visi ryšiai nutrūko. Tada rinkoje pradėjo labai jaustis, kad trūksta, tarkime, metalo rinkoje. Kadangi aš buvau ilgą laiką dirbęs statyboje, tai tiesiog išnaudojau tą galimybę, kad patenkinčiau poreikį.
Galima sakyti, kad atsitiktinai sutikau pažįstamą draugą, kuris pats pasiūlė, sakė, kad gali atvežti statybinio plieno iš Ukrainos, bet reikia trupučio pinigų.
Čia buvo tokia verslo pradžia, kai reikėjo pinigų, o jų nėra. Teko paieškoti pas visus giminaičius, „susirinkti“ iš artimųjų. Pabandėme padaryti tokį sandorį. Jis pavyko“, - tikino A. Avulis.
Avulis: rizikos buvo daug
Verslininkas neslepia, kad verslo pradžioje neišvengė ir paties sunkiausio laikotarpio, kai neuždirbo nieko.
„Buvo labai sunkus laikotarpis, jis truko apie šešis mėnesius, kai nieko neuždirbau. Teko gyventi iš žmonos atlyginimo. Tas buvo turbūt sudėtingiausias ir skaudžiausias gyvenimo periodas“, - atvirauja verslininkas.
„Paskui buvo sėkmingas periodas. Kai mes pradėjome daugiau su tuo plienu bendrauti, atsitiko ir tikrai nenumatytų problemų“, - neslepia A. Avulis.
NT magnatas neslepia, kad rizikos versle yra labai daug.
„Kartais pakliūni į verslą visiškai atsitiktinai. <..> Uždarbiai buvo gana dideli, bet rizikos irgi buvo labai daug“, - sako verslininkas.
Pasuko į nekilnojamojo turto vandenis
A. Avulis taip pat atskleidė, kada nusprendė pasukti į nekilnojamojo turto verslą.
„Kai baigėsi statybinio plieno verslo etapas, tada prasidėjo kitas etapas. Su metalais turėjome įgiję ryšių su Rusija ir Baltarusija, tada atsirado spalvotieji metalai, jų poreikis Lietuvoje nebuvo didelis. Mokėjau anglų kalbą, padėdavau juos pardavinėti kitose šalyse. <..> Keletą metų dirbau su tuo verslu, susikaupiau tam tikro kapitalo. Paskui reikėjo atsinaujinti, ieškoti kitų idėjų. Pradėjau vėl ieškoti Lietuvoje, kur būtų galima investuoti tuos uždirbtus pinigus. Tada atsirado pirmosios investicijos į nekilnojamąjį turtą“, - pasakojo vienas turtingiausių Lietuvos žmonių.
