Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi yra nekilnojamas turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą. Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų nėra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi nei viena iš pagrindinių priemonių (santaupomis, gyvybės draudimu, nekilnojamu turtu, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.). Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „RAIT“.
Tačiau gyventojų įvardinami geriausi būdai artimųjų ekonominei gerovei užtikrinti, dažniausiai nesutampa su realiomis priemonėmis. Dauguma – 58 proc. – respondentų nurodė, kad nelaimės atveju jų artimiesiems padėtų sukauptos santaupos ar skolų neturėjimas. Tačiau tik mažiau nei penktadalis (18 proc.) gyventojų teigė iš tikrųjų turintys santaupų.
„Gyventojai vis dar labiausiai vertina tradicines priemones užtikrinti artimiesiems finansinę paramą ateityje. Tačiau nors nekilnojamasis turtas ir yra gana patikima ilgalaikė investicija, tačiau atsitikus netikėtai nelaimei įprastai nepakeičia pajamų, kurių netenka šeima. Mat likę artimieji dažnai neparduoda nekilnojamo turto, nes tai yra jų vienintelis gyvenamasis būstas. Kalbant apie santaupas, sukaupti, pavyzdžiui, 20 tūkst. litų sumą atidedant po 100 litų per mėnesį, priklausomai nuo taupymo būdo, užtrunka maždaug 15-17 metų. Pasirinkus gyvybės rizikos draudimą, minėtą išmoką artimiesiems nelaimės atveju galima užtikrinti tam skiriant vos 10-30 litų per mėnesį“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Penktadalio – 20 proc. – gyventojų nuomone, efektyvu būtų apsidrausti gyvybės draudimu, o tai padarę yra 16 proc. gyventojų. Taip pat 16 proc. apklaustųjų mano, kad nelaimės atveju jų artimųjų gerovę padėtų užtikrinti jų paliktas sėkmingas verslas, tačiau vos 2 proc. teigė tokį verslą turintys.
Dažniausiai apie savo artimųjų ateitį ir finansinę gerovę nesusimąsto jauno amžiaus – 15-24 m. žmonės, moksleiviai, studentai, bedarbiai, taip pat nevedę, su pradiniu ar pagrindiniu išsilavinimu gyventojai, gaunantys žemas pajamas (iki 600 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), nedirbantys asmenys.
Turintys santaupų, ir tokiu būdu besirūpinantys savo artimųjų gerove, dažniausiai nurodė vyresnio amžiaus žmonės (65-74 m.), pensininkai, gyventojai su aukštuoju išsilavinimu bei aukštesnėmis nei vidutinės pajamomis (daugiau nei 800 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį). Gyvybės draudimu dažniausiai yra pasirūpinę jaunesnio amžiaus – nuo 25 iki 44 metų, vedę ar gyvenantys nesusituokę gyventojai, taip pat turinys aukštąjį išsilavinimą bei aukštesnes nei vidutinės pajamas (daugiau nei 800 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), dirbantys asmenys, įmonių vadovai, specialistai ir tarnautojai.
„Galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus gyventojai savo artimųjų finansine apsauga dažniau rūpinasi tradicinėmis priemonėmis – nekilnojamu turtu ir santaupomis. Tačiau jaunesnės kartos gyventojai šalia jau minėtų priemonių vis aktyviau renkasi ir modernesnius būdus, pavyzdžiui, gyvybės draudimą“, – teigia A. Bakšinskas
Reprezentatyvioje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1032 respondentų iš visos Lietuvos, kurių amžius buvo nuo 15 iki 74 m. Apklausa atlikta 2010 m. gegužės 7 – 19 d., Omnibus būdu, apklausiant respondentus tiesioginio interviu būdu. Apklausą atliko bendrovė „RAIT“.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos informacija
