Tai ji pareiškė po penktadienį vykusio pokalbio su už konkurenciją atsakinga Europos Sąjungos komisare Margrethe Vestager.
„Esame parengę dvi didelės vertės paramos nuo Kinijos nukentėjusioms Lietuvos įmonėms priemones, kurios galėtų pradėti veikti tik gavus teigiamą atsakymą iš Europos Komisijos. Pokalbio metu komisarė man patvirtino, jog bus dedamos pastangos, kad Lietuva atsakymą gautų kaip galima greičiau“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojama A. Armonaitė.
„Tikimės, kad jau vasario pradžioje nukentėjęs verslas galėtų pretenduoti į pirmąją paramą“, – pridūrė ji.
Lietuva derasi su Komisija, siekdama suteikti galimybę sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis iki 24 mėnesių trukmės paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti.
Tam numatoma skirti 130 mln. eurų. Verslas galėtų gauti iki 5 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.
Dar vienas Lietuvos tikslas – kad spartesnio atsigavimo siekiančios įmonės, tarp jų ir nuo Kinijos spaudimo nukentėjusios šalies bendrovės, galėtų pasinaudoti šiuo metu tikslinama tiesioginių COVID-19 paskolų schema.
Pagal ją verslo įmonėms planuojama sudaryti galimybę trejiems metams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms arba iki aštuonerių metų trukmės lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti.
Šioms paskoloms iš pradžių numatoma skirti iki 200 mln. eurų – 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams.
„Susitikime taip pat buvo aptartos Europos Komisijos iniciatyvos vystyti puslaidininkių gamybą Europos Sąjungoje ir mažinti jos priklausomybę nuo tiekėjų iš Azijos. Lietuva turi ir nori būti puslaidininkių gamybos grandinės Europoje dalimi“, – teigė A. Armonaitė.
Ministrė pokalbio metu taip pat paprašė M. Vestager paremti Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą kuo greičiau parengti naują kovos su prievartos veiksmais priemonę, kurią būtų galima taikyti susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, panašiai padėčiai, kuri kilo Lietuvos santykių su Kinija srityje.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
