„Yra pasirodžiusios informacijos dėl investuotojų nerimo, bet nė vienas investuotojas nėra išėjęs ir artimiausių tokių realių planų nėra. Yra tik išreikštas susirūpinimas“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino A. Armonaitė.
Pasak jos, taip pat yra pasirašinėjamos sutartys su naujais investuotojais.
„Kietiems metams pasirašinėjam didelės apimties sutartis su naujais investuotojais. Tokių bent 30 turime“, – teigė ministrė.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ministrės klausė, kokie gali būti biudžeto praradimai, nes daugelis įmonių jau kalba apie nuostolius dėl pašlijusių Lietuvos santykių su Kinija.
„Kol kas poveikis fiskalinis ar panašiai nėra paskaičiuotas. Ko gero dar ir nelabai įmanoma tai padaryti“, – sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, sunkumų patiriančiam Lietuvos verslui bus suteikta valstybės pagalba.
„Vienas instrumentas „Invegoje“ jau veikia – tai yra paskolų garantijos. Jų limitas padidintas nuo 1,5 mln. eurų iki 5 mln. eurų. Tačiau manome, kad tai situacijai toliau tęsiantis, tai nėra pakankama. Su Europos Komisija deriname lengvatinių paskolų instrumentą. Bus galima apyvartinėms lėšoms tikrai labai geromis sąlygomis pasiskolinti“, – teigė A. Armonaitė.
Ministrė taip pat pranešė, kad kitą savaitę Vyriausybė priims sprendimą dėl pagalbos priemonių, skirtų rinkų diversifikavimui.
„Tai bus subsidijos. Iš esmės bus skirta toms įmonėms, kurioms reikia staigių lėšų persitvarkymui ir rinkų paieškai“, – tvirtino A. Armonaitė.
„Darome viską ką galime, kad padėtume amortizuoti sunkumus verslams“, – pridūrė ji.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
