Veterinarai pabrėžia, kad net 80 proc. žirgų savininkų stokoja žinių apie šių gyvūnų priežiūrą ir šėrimą. Todėl vis dažniau fiksuojami kraupūs gyvūnų žalojimo ir marinimo atvejai. Žirgų globos asociacijos (ŽGA) darbuotojai pastebi, kad neprižiūrimi gyvuliai dažniausiai patiria fizinių traumų – kanopų ir sąnarių pažeidimų. Po patikrinimų žirgų laikymo sąlygos bei fizinė būklė gerinama.
Žmonės nelieka abejingi
ŽGA vadovė, laikinai einanti šias pareigas, Rūta Matukonytė sakė nuolat sulaukianti žmonių, pranešančių apie neprižiūrimus gyvulius, skambučių ir laiškų. Asociacijos akiratyje – Šiaulių rajono žirgų perpardavinėtojas. Jo ūkyje jau kelerius metus laikomi liesi, sužaloti, neprižiūrėti gyvuliai. „Dažnai pagalbos kreipiamės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus, nes tokiais atvejais kalbėtis su arklių savininkais būna beviltiška ar net pavojinga dėl jų agresijos“, – pabrėžė R.Matukonytė. Pasak Šiaulių VMVT viršininko pavaduotojo Edmundo Selvenio, minėto šeimininko ūkyje buvo atliktas patikrinimas. Nustatyta, kad du gyvūnai – gero įmitimo, kliniškai sveiki, registruoti, turintys arklio pasus. Kiti trys arkliai neregistruoti. Savininkas aiškino, kad liesus arklius įsigijo tik liepos viduryje, ketina juos gerai šerti ir parduoti.
Už pažeidimus skirta bauda
R.Matukonytė sakė, kad Šiaulių rajono gyventojas sutarčių su veterinarijos gydytojais nebuvo sudaręs. Neatsakingas arklių šeimininkas įpareigotas užtikrinti gyvulių priežiūrą ir gydymą, sudaryti sutartį su privačiu veterinarijos gydytoju, pateikti arklių tapatybę patvirtinančius dokumentus, juos užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre. Už nustatytus gyvūnų gerovės, registravimo ir identifikavimo pažeidimus jam skirta 250 Lt administracinė bauda. „Ateityje šiame ūkyje bus atliekami pakartotini patikrinimai. Ketiname ir toliau bendradarbiauti su Šiaulių VMVT specialistais ir stebėti, kaip gerinama neprižiūrėtų arklių būklė“, – pridūrė R.Matukonytė.
Nustatyti gyvūnų sveikatos sutrikimai
Atkreipiau dėmesį į kaimyno kumelę, kurios priekinės kojos ištinusios, o galinės deformuotos. Manau, kad taip galėjo atsitikti dėl kanopų nepriežiūros, nes gyvulys stovėjo beveik ant sausgyslių“, – pasakojo Kauno rajono gyventoja Laima. Pasak pašnekovės, kita kumelė atrodė dar prasčiau. „Ji negalėjo net atsikelti. Mėgindama stotis griuvo ant žemės. Matėsi, kad jai į galines kanopas įaugusios pasagos“, – pridūrė Laima. Apie neprižiūrimus gyvulius buvo informuoti Kauno VMVT darbuotojai. Apsilankę ūkyje, jie nustatė įvairių gyvulių sveikatos sutrikimų. Tačiau kumelių savininkas tvirtino, kad neseniai pirkęs ligotus gyvulius. Pasak R.Matukonytės, veterinarijos gydytojai kumelėms suteikė pagalbą. Kumelei Pikčiurnai, kuriai – 12 m. buvo nuimtos priekinės pasagos. Nustatyta ir sunkaus atsikėlimo priežastis – persirgtos užpakalinių kojų sąnarių, sausgyslių ligos. Kitai kumelei Gegutei buvo apkarpytos priekinių ir užpakalinių kojų kanopos. Jų sveikatos būklė stebima.
Žirgai laikomi konteineriuose
R.Matukonytė pasakojo ir apie netinkamas žirgų laikymo sąlygas. Buvo gautas pranešimas apie Kaune esantį „žirgyną“ kuriame arkliai laikomi skardiniuose konteineriuose. „Šaltuoju metų laiku toks būstas neigiamai paveiks arklių sveikatą. Drėgmė ir šaltis, sklindantis nuo skardų, paveiks jautrius žirgų plaučius. Į kai kuriuos konteinerius žirgai sukišti po du. Ten trūksta šviesos bei ventiliacijos. Žirgai laikomi prie pat judrių Kauno gatvių“, – sakė l. e. p. ŽGA vadovė. Nors konteineriuose laikomi žirgai – liesoki, jais jojama. „Vieną šlubuojančią kumelę „Freedom of Galaxy“ surinkę lėšų iš savininko išpirko žmonės. Jų dėka kumelė gydoma ir reabilituojama“, – pabrėžė ji.
O Kauno VMVT specialistai, apsilankę šiame „žirgyne“, nustatė tik šviesos trūkumo pažeidimus. Pasak l. e. p. ŽGA vadovės R.Matukonytės, bus siekiama pakartotinio tikrinimo ir žirgų laikymo sąlygų bei fizinės būklės gerinimo. Ji pridūrė, kad ŽGA nariai visada atsako į žmonėms rūpimus klausimus, pataria. Be to, ŽGA vykdo akciją „Neužmerk akių prieš negeroves“, kurios tikslas – stebėti žiaurų elgesį su gyvuliais. Norima, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į žirgų gerovės kėlimą Lietuvoje. „Norime paraginti, kad žmonės panašiais atvejais neliktų abejingi ir kreiptųsi į mus (ŽGA) arba VMVT. Būtina pateikti vaizdinę medžiagą (nuotraukas arba vaizdo medžiagą)“, – sakė R.Matukonytė.
Arkliams – visapusiška priežiūra
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Arklių skyriaus vedėjas doc.
Audrius Kučinskas patarė, kaip tinkamai prižiūrėti gyvulius. Mokslininkas nerekomenduoja pančioti arklių, nes tai žaloja jų kojas –
sausgysles, sąnarius. Daug dėmesio būtina skirti kanopoms. „Jei jos neprižiūrėtos – deformuotos, tinkamai neapdrožtos, arklys negalės normaliai judėti, kęs kojų, nugaros skausmus. Todėl kartą per 4–6 savaites reikėtų kviestis kalvį“, – sakė LSMI Veterinarijos akademijos Arklių skyriaus vedėjas.
Kartą per pusę metų reikia tikrinti dantis. Jei reikia, rekomenduojama dildyti dantis, nes dantų briaunos gali tapti aštrios ir žaloti burną, be to, arklys tada deramai nesukramtys ir nepasisavins pašaro. Tai ypač svarbu jauniems, iki penkerių metų (dėl dantų keitimosi) bei vyresniems arkliams. Bent du kartus per metus rekomenduojama duoti vaistų nuo vidinių parazitų, kirmėlių. Jei jų yra arklio organizme, jis patiria įvairių ligų ir negalavimų. Arklys gali suliesėti, viduriuoti, patirti skrandžio negalavimų, jį gali varginti odos ir kailio problemos, jo imunitetas bei darbingumas gali sumažėti. Dėl stiprios parazitų invazijos arklys gali net kristi. Mokslininkas pabrėžė, kad 80–90proc. arklio raciono turi sudaryti šiurkštus pašaras. Tam labiausiai tinka šienas ar šienainis. Likusius 10–20proc. turi sudaryti grūdai (geriausia avižos) ar kiti koncentruoti pašarai. Auksinė taisyklė – šerti dažnai ir po nedaug. Svarbu išlaikyti tinkamą arklių svorį, neleisti nutukti darbiniams arkliams, poniams, nes jie labiau linkę sirgti laminitu – skausminga ir dažnai nepagydoma kanopų liga (liaudiškai kartais vadinama reumatu). Žiemą, ypač esant dideliems šalčiams, kai arkliai laikomi lauke, ypač svarbu, kad jie visada turėtų šieno, nes ėdančių arklių organizmas gamina šilumą.
Žirgų draugai ir priešai
Mokslininkas pridūrė, kad arkliams gali trūkti mineralinių medžiagų, ypač rudenį, suprastėjus ganiavai, žiemą, kai pašarai mažiau maistingi, arkliams po ligos ir augantiems ar senyvo amžiaus arkliams, kumelingoms ir maitinančioms kumelėms. Geriausia kreiptis į veterinarą, kad jis patartų, kokių papildų vertėtų įsigyti. LSMI Veterinarijos akademijos Arklių skyriaus vedėjas sakė, kad didžiausias gyvulių plaučių priešas – dulkės, amoniakas, grybelio sporos. Jos sukelia rimtą, neišgydomą plaučių ligą – LOPL (lėtine obstrukcinė plaučių liga), kuri gali ir pražudyti arklį. Norint to išvengti, būtina arklį kuo ilgiau laikyti gryname ore, užtikrinti gerą arklidės vėdinimą, vengti dulkėto pašaro ir kraiko, taip pat kasdien valyti iš gardo išmatas bei šlapimą, išskiriantį amoniaką. Jei arklys tampa apatiškas, nejudrus, sunkiau kvėpuoja, kosi, būtina nedelsiant kviesti veterinarą. Arkliai šalčio nebijo, tačiau prasčiau pakelia šaltą drėgmę, žvarbų vėją, todėl prastu oru jie privalo turėti kur pasislėpti. Drebulys, šaltos ausys, šonai, stovėsena paspaudus uodegą, nunarinta galva, gūžimasis – sušalimo ženklai. Jei arklys sušąla, būtina jį nuvesti į gardą, pašerti, jei reikia, išdžiovinti. Per karščius labai svarbu, kad arklys turėtų kur pasislėpti nuo saulės ir visada turėtų atsigerti. Primenama, kad arklys – bandos gyvulys, todėl geriausiai jaučiasi turėdamas bent vieną draugą. Jei arklys laikomas vienas, neretai kyla jo elgesio problemų, jis patiria stresą. Jei negalima turėti antro arklio, jam į kompaniją tiktų ir ožka, avis, net šuo ar katė.
J. Žurauskienė