Argentina nuo 1994 metų grūdų derlių padidino 135 procentais ir yra tikras ūkininkavimo pavyzdys, kuriuo šiandien sekti be mokslo laimėjimų genetikoje neįmanoma. Tai šalis, kuri jau 1996-iais griebėsi genetiškai modifikuotų produktų auginimo ir nuo to laiko niekad nebesižvalgė atgalios. Kol Europoje nuomonės dėl tokių produktų vartojimo išsiskiria, Argentina, įsisavinusi genų inžinerijos laimėjimus, savo krašte džiaugiasi 22 milijonais hektarų daiginamų grūdų ir kapsinčiu pelnu.
Pietų Amerikos regione modifikuotų produktų auginimas apskritai yra įprastas bei toleruojamas ir jokia valdžia Argentinoje nedrįstų nė siekti tokios žemdirbystės atsisakymo, nes tai galėtų reikšti greitai šalį ištiksiančią ekonominę krizę. Šiuo metu dėl genetiškai modifikuotų produktų kultivavimo šalis gali pasigirti beveik 73 milijardų JAV dolerių nauda, kurią it pyragą išsidalina visi – tiek ūkininkai, tiek valdžia, tiek ir naujųjų technologijų kūrėjai. Tačiau Argentina ne vienintelė laiminti pusė – kartu ji prisideda prie mūsų ir kitų europiečių parduotuvėse ant lentynų išdėliotų kruopų kainų. Nepaisant to, kad net jei neimportuojame ir nevartojame Pietų Amerikos valstybės žemės ūkio produktų, būtent dėl argentiniečių ir žmonių, valgančių jų šalies genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) produktus, visame pasaulyje grūdų kainos yra net 14 procentų mažesnės.
Argentinos gausaus derliaus paslaptis glūdi GMO produktų atsparume nuo atitinkamų pesticidų – glifosato pagrindu veikiančių herbicidų, kurie naudojami piktžolėms naikinti. Kadangi cheminis junginys pažeidžia ir ūkiuose augančius grūdus, šie buvo modifikuoti taip, kad taptų jiems atsparūs. Šiandien argentiniečių ūkiuose 99% medvilnės, 86% kukurūzų ir beveik visa soja stiebiasi tik po genetinių pokyčių. Kitaip tariant, beveik viskas, kas yra pasėjama, sudygsta ir užauga su minimaliomis priežiūros sąnaudomis. Tikriausiai būtent taip kiekvienas ūkininkas įsivaizduoja tobulą pasaulį.
Vis tik mokslininkai turi kitą nuomonę, išskirtinai dėl glifosato – herbicidų cheminio junginio taikymo, kuri diskredituoja medžiagos panaudojimą ūkiuose. Moksliniai tyrimai atskleidė sąsajas tarp produktų, augusių šio pesticido aplinkoje, vartojimo ir tikimybės susirgti Parkinsono liga. Be to, Kanados provincijoje Ontarijuje epidemiologinės ūkių analizės rezultatai parodė, kad glifosato veikimas beveik padvigubino vėlyvų savaiminių abortų riziką. Ir čia tik keletas iš daugelio pavyzdžių, kurie siejami su minėtojo pesticido žala žmogaus sveikatai, o juk dar egzistuoja poveikis gamtai... Apibendrinus galima teigti, jog Europos Sąjungos valstybės ne veltui taip akylai prižiūri GMO produktus rinkoje, ir lieka atviras klausimas kiekvienam iš mūsų: verta valgyti tai ar ne?
Visgi, jei paklaustumėt argentiniečio, jis nedvejodamas atsakytų teigiamai – šalis ir toliau ateitį patiki genų inžinerijai, kuri vis dar intensyviai tebevystoma, o tai teikia vilčių, jog vieną dieną ją saugiai, be išlygų, taikysim ir čia, Europoje. Kol kas Argentina iš to žeriasi milžinišką materialinę naudą, sukūrė daugybę darbo vietų ir tapo radikalios žemės ūkio revoliucijos iniciatorė. Ne išimtis ir likusi Pietų Amerika, kurios žmonės iš GMO gaunamą naudą vertina kur kas labiau nei keliamą riziką.
Kita vertus, šiais metais pasirodė pranešimų, kad JAV laukuose, kuriuose aktyviai užsiimama genetiškai modifikuotų grūdų auginimu, išdygo pirmosios glifosato – herbicidams atsparios piktžolės, o tai kelia grėsmę visiems tokio tipo žemės ūkiams. Taigi, nepaisant naujų technologijų įneštų reformų, geras derlius, kaip ir senų senovėje, iki šiol nėra garantuotas ir tik genetinės inžinerijos pažanga, GMO vartojimą palaikančioje Argentinoje ir kitose valstybėse, užtikrins joms ir ateityje prie jų prisijungsiančioms šalims šviesią ir sočią ateitį.
