Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo.
Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.
„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sako, kad turto arešto suma padidėjo dėl stambiausių įmonių veiklos, o atskiri atvejai rizikos nekelia.
„Išaiškėjo tai, kad bendras skaičius nesikeičia, nereikia savęs gąsdinti, kad tos sumos išaugo. Jos padidėjo tik stambiausiose įmonėse“, - sakė jis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad jei padidėjusią areštuoto įmonių turto sumą lemia keletas atskirų atvejų, pagrindo nerimauti nėra. Jis vardija teigiamus veiksnius ir tikina, kad baimintis dėl ekonominio nuosmukio ar sistemos problemų neverta.
„Didesnis nerimą keliantis ženklas būtų, jei daugėtų smulkių įmonių, kurių turtas yra areštuojamas. Tai rodytų ekonomikos problemas: nemokumą, negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ar tiekėjais, o tai būna ekonominės krizės pasekmė arba išvakarės, - sako N. Mačiulis. – Mažėja nedarbas, visi sektoriai, nuo pramonės iki žemės ūkio, augo, sumokamų mokesčių suma, - tai rodo, kad aktyvumas visoje ekonomikoje didėja“.
Itin stambius areštus, per 50 mln. litų vienai įmonei, pernai per 8 mėnesius už 157 mln. litų sumą patyrė 2 įmonės, šiemet jų yra 4, o areštuoto turto vertė padidėjo trigubai, pasiekdama bendrą 521 mln. litų sumą. Išaugęs tokių įmonių skaičius siejamas su komercinio banko „Snoras“ pasitraukimu iš rinkos.
Didžiausia grėsmė statybos įmonėms
R. Trumpos teigimu, dažniausiai areštuojamos statybos, maitinimo ir apgyvendinimo įmonės: 38 proc. turto areštą patyrusių statybos įmonių pasitraukė iš rinkos. Mažiausiai įtakos turto areštai turi finansinio tarpininkavimo įmonėms – jų išnyko tik 12 procentų.
„Statybų sektorius yra vienintelis, kurio aktyvumas žymiai atsilieka nuo buvusio 2006-2007 metais. Turbūt nereikia stebėtis, jis tuo metu buvo labai išsiplėtęs, o dabar statybų sektoriuje dirba 100 tūkst. žmonių mažiau nei klestėjimo laikotarpiu. Panašu, kad greitai jis ir neaugs“, - sakė ekonomistas N. Mačiulis.
„Creditreform Lietuva“ atstovas R. Trumpa pripažįsta: kuo didesnės turto areštų sumos, tuo daugiau įmonių per metus bankrutuoja. Iš 230 įmonių, kurių kiekvienos turto buvo areštuota už daugiau nei 1 mln. litų, 142 įmonių rinkoje nebeliko. Anot jo, stambiems areštams jautriausios profesinės veiklos bendrovės, holdingai ir konsultacinės įmonės, statybos, prekybos ir maitinimo įmonės.
Mažiausias turto areštų poveikis finansinio tarpinkavimo, elektros, dujų ir garo tiekimo įmonių tęstinumui – visos 12 įmonių, patyrusios turto areštus, viršijančius 1 mln. litų sumą, tebeveikia iki šiol.
Ekonomisto N. Mačiulio teigimu, įmonių turto areštai nebūtinai gali sutrikdyti jų veiklą – jei neareštuojamos sąskaitos ir nesuvaržomas likvidumas, didelės įtakos įmonės veiklai nėra.
„Gali sutrikdyti atsiskaitymus su klientais, darbuotojais, bet areštuojami gali būti ir nebaigti vystyti NT objektai, todėl tik apribojamos galimybės naudotis komerciniu turtu, žemės sklypu,“ – sako jis.
„Creditreform Lietuva“ duomenimis, mažesnės vertės areštų, iki 1 mln. litų įmonei suma padidėjo nuo 305 mln. litų iki 317 mln. litų, tačiau tokių įmonių šiemet buvo mažiau.
Per 2012 m. sausį-rugpjūtį 1,51 mlrd. litų, tai sudaro 83 proc. viso areštuoto turto, priklausė 209 įmonėms, kiekvienos jų areštų suma viršijo 1 mln.
Praėjusiais metais 230 įmonių sudarė 80 proc. viso areštuoto turto sumos, kuri siekė 1,27 mlrd. litų.
Iš viso per šių metų 8 mėnesius 4612 įmonių patyrė 8111 turto areštų, o pernai per tą patį laikotarpį 4685 įmonėms įregistruota 7960 turto areštų.
