Maisto kainoms kylant didėja tikimybė, kad net ir jūsų mėgiamas restoranas reikalingus produktus gauna iš užsienio tiekėjų, nes užsienyje, esą, pigiau. „Savaime suprantama, kad kainų kelti nesinori, todėl daugelis šiuo metu ieško alternatyvų, tiekėjų ir, jei nenukenčia kokybė, maisto produktus gauna iš užsienio“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė.
Iš užsienio, nes pigiau
„Maisto produktus viešbučiai ir restoranai gauna įvairiai: dalis perka iš mažmeninių parduotuvių, dalis sudarę tiesiogines sutartis su ūkininkais. Žinoma, yra ir tokių, kurie per tiekėjus gauna produktus iš užsienio“, – sakė E. Dilkienė. Nors ieškant produkcijos stengiamasi atsižvelgti į kokybę, vis dėlto moteris neslėpė, kad kaina taip pat turi įtakos pasirinkimams. Ji pastebėjo, kad retas kuris restorano ar viešbučio savininkas ryžtasi maisto produktus atsivežti pats – produkciją iš užsienio gaunama per tiekėjus.
Paklausta, kaip skiriasi kainos restoranuose naudojant vietinę produkciją ir atsivežtinę, E. Dilkienė į klausimą atsakyti negalėjo. „Tokių duomenų neturime, tačiau iš tiesų – pagaminimo kaštai greičiausiai būtų mažesni“, – aiškino ji. Vis dėlto perkančius užsienio produkciją viešbučius ir restoranus asociacija būtų linkusi sveikinti. „Jeigu tai nepakeistų kokybės ir skatintų verslo vystymąsi, tikrai sveikintume importavimą“, – tvirtino asociacijos vykdančioji direktorė. Anot jos, norint nedidinti maisto kainų viešbučiuose ir restoranuose tenka ieškoti išeičių.
E. Dilkienė perspėjo, kad ir toliau brangstant maisto produktams, viešbučių ir restoranų savininkų, kurie ieškotų pigesnių produktų užsienyje, gali atsirasti daugiau. „Viską lemia rinka, visi skaičiuoja, ką daryti apsimoka, ieško alternatyvų, tiekėjų, kitų kelių, kaip gauti maisto produktų. Ir, žinoma, pamažu atsiras vis daugiau jų įsivežančių iš užsienio“, – tvirtino ji.
Atsivežant, papildomos išlaidos
„Man keista girdėti, kad Lietuvoje produkcija brangesnė nei užsienyje, – išgirdęs kalbas, kad iš užsienio įsivežti maisto produktus viešbučiams ir restoranams pigiau, stebėjosi „Biovelos“ įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos Tarybos pirmininkas Virginijus Kantauskas. – Nemanau, kad mėsa Lietuvoje brangesnė nei užsienyje.“
Anot jo, skaičiuojant visus produkcijos atsivežimo kaštus, pirkti Lietuvoje turėtų būti pigiau. „Netikiu, kad, pavyzdžiui, veždami vieną kilogramą mėsos viešbučiai ar restoranai gali įsivežti pigiau nei nusipirkti Lietuvoje. Juk reikia skaičiuoti kelią, transporto išlaidas ir panašiai“, – aiškino jis.
Vis dėlto paklaustas, ar skiriasi užsienio ir Lietuvos produkcija, V. Kantauskas atsakė neigiamai. „Mėsa visur yra ta pati mėsa“, – sakė jis.
Lietuviams tai, ko nebeperka užsienyje
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas taip pat išreiškė nuostabą išgirdęs teiginius, kad kylant kainoms atsivežti iš užsienio apsimoka labiau nei pirkti Lietuvoje. Anot jo, tose srityse, kur lietuviai pasigamina pakankamai produkcijos, užsienio kompanijoms konkuruoti labai sunku, o kartais – ir neįmanoma. „Žinoma, gali viena ar kita užsienio kompanija bandyti įsitvirtinti rinkoje ir porą mėnesių siūlyti produktus pigiau, tačiau tokios akcijos – neilgam“, – kalbėjo jis.
B. Markauskas pasakojo, kad iš mėsos produktų į Lietuvą dažniausiai įvežami įvairūs subproduktai, kurie buvo smarkiai užšaldyti ar kitaip apdoroti. „Žinoma, galima atsivežti mėsą ir iš trečiųjų šalių, tokių kaip Argentina, tačiau iš ten atkeliavusi mėsa kur kas prastesnės kokybės. Be to, trečiose šalyse nedraudžiama gyvulių šerti genetiškai modifikuotais pašarais, todėl ne visada aišku, kas tiekiama ant stalo, – tvirtino Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas. – Kaina statoma prieš kokybę.“
Ne tik mėsą, bet ir daržoves pigiau pirkti Lietuvoje. Štai bulvių, morkų ir burokėlių ne tik netrūksta šalies viduje, bet ir nemažai šių gėrybių eksportuojama į užsienį. Kiek sudėtingiau su šiltnaminėmis daržovėmis – pomidorais, agurkais, kadangi Lietuvoje – ne sezonas, šios brangesnės. „Vis dėlto lietuviška produkcija kur kas kokybiškesnė. Ne todėl, kad, pavyzdžiui Ispanijoje užaugina pomidorus nekokybiškai. Paprasčiausiai Lietuvos rinkoje atsiduria tie produktai, kurių nebeperka kitur“, – tvirtino B. Markauskas.
Pieno perdirbėjai taip pat nesiskundžia, mat lietuviai suvartoja maždaug pusę šalyje pagaminamų pieno produktų, likusi dalis – eksportuojama. „Perdirbėjai tvirtina, kad iš eksporto uždirba geriau nei iš vietinės rinkos, todėl teigti, kad įsivežti iš užsienio pigiau – netgi nelogiška“, – pastebėjo B. Markauskas.
Įsiveža, nes rinka per maža
Tačiau kai kurie tikina, kad įsivežti iš užsienio verčia ne kainų skirtumas, o reikiamų gamybos technologijų trūkumas. Štai tarptautinio restoranų tinklo „McDonald's“ atstovų Lietuvoje paviešintame maisto tiekėjų sąraše aiškiai matyti, kad tik salotos yra auginamos Lietuvoje. Visa kita gaunama iš užsienio šalių. „McDonald's“ rinkos vadovė Lietuvai Virginija Girulska tokią restorano poziciją aiškina tuo, kad korporacija yra tarptautinė. „Partnerių yra įvairiose pasaulio šalyse, o jų tiekiama produkcija aprūpinami keli regionai. Pavyzdžiui, Lenkijoje veikiantis fabrikas, mūsų rinkai tiekiantis pusfabrikačius, jais taip pat aprūpina ir Latviją, Estiją, Ukrainą, Čekiją bei Slovakiją“, – aiškino ji.
V. Girulska pasakojo, kad norint užtikrinti „McDonald's“ restoranuose naudojamų produktų kokybę, reikalingos brangios technologijos. „Mūsų įmonė Lietuvoje nėra didelė, todėl nėra ekonominio pagrindo investuoti į šiuolaikines gamybos linijas, – tvirtino restoranų tinklo rinkos atstovė Lietuvai. – Produkcijai keliami aukšti reikalavimai, kuriuos turi patvirtinti įvairūs tarptautiniai kokybės sertifikatai. Ir iš tiesų, ne visos įmonės juos gali atitikti.“
Anot V. Girulskos, tai, kad „McDonald's“ atsiveža reikiamą produkciją iš užsienio, nereiškia, kad lietuvių gaminamos produkcijos prasta kokybė. „Tiesiog norint užtikrinti produkcijos mums kokybę, būtina brangi technologija, reikalaujanti didelių investicijų“, – aiškino ji. Moteris pastebėjo, kad restoranų klientai iki šiol nesiskundė, kad tai, ką jie valgo, atvežta iš užsienio.