Susiklostė istoriškai
Teorinį pamatą sukurti lazerį padėjo garsusis fizikas Albertas Einšteinas, 1917 m. paskelbęs darbus apie šviesos prigimtį. Darbą tęsė vokiečių fizikas Rudolphas Landenburgas, įrodęs, kad egzistuoja priverstinė spinduliuotė bei prancūzų fizikas Alfredas Kastleris, sukūręs optinio kaupinimo metodą. Pastarasis už šiuos darbus 1966 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Vis dėlto pirmąjį veikiantį lazerį 1960 m. sukonstravo ne jis, o amerikietis Theodore‘as Maimanas.
„Praėjus vos dvejiems metams po šio įvykio, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Bražiūnas sugalvojo išsiųsti į Maskvą mokytis lazerinės fizikos tris lietuvių studentus, kurie grįžę po doktorantūros į Lietuvą pradėjo lazerių fizikos tyrimus Vilniaus universitete ir Lietuvos mokslų akademijoje, nors pirmasis lazeris VU puslaidininkių laboratorijoje sukonstruotas dar 1966 m.“, – akcentus sudėlioja Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius. Pasak jo, būtent tai, kad Lietuvos mokslininkai taip anksti ir labai nuosekliai pradėjo dirbti lazerinės fizikos srityje, ir nulėmė, kad dabar esame tarp lyderių.
Šiais laikais lazeriai naudojami daugelyje sričių: medicinoje, pramonėje (netgi ir karo), statybose, atliekant mokslinius tyrimus, o taip pat tokių prietaisų kaip lazeriniai spausdintuvai, CD, DVD ir kitų optinių diskų grotuvų gamyboje. Prieš dešimtmetį Lietuvoje veikė 10 įmonių, gaminančių lazerius. Anot P. Balkevičiaus, šiandien tokių kompanijų yra apie trisdešimt. Lazerių sektoriuje dirba apie 900 žmonių, iš jų apie 200 sudaro mokslininkai. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos lazerių pramonės pardavimai išaugo beveik 5 kartus nuo 16,9 mln. Eur (2005 m.) iki 80 mln. Eur (2015 m.).
Bendradarbiauja mokslas ir verslas
„Paradoksalu, bet mes džiaugiamės, kad eksportas nebesudaro 100 proc. kaip buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai reiškia, kad Lietuvoje daugėja aukštųjų technologijų įmonių, kurios gali įpirkti mūsų gaminamus lazerius. Šiuo metu pardavimai Lietuvoje sudaro apie 15%“, – akcentuoja P. Balkevičius.
Jis pabrėžia, kad daugiau kaip pusė Lietuvoje gaminamų lazerių skirti moksliniams tyrimams, tačiau vis daugiau įmonių siekia gaminti lazerius industrinei rinkai, kuri yra gerokai didesnė. Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, lazerių gamyba – viena iš prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, kur glaudžiai bendradarbiauja mokslas ir verslas. Pagal santykinius parametrus lazerininkai pridėtine sukurto produkto verte valstybės pramonės vidurkį lenkia beveik tris kartus, o mūsų šalyje sukuriami lazeriai neturi konkurencijos visame pasaulyje. Siekiant išlikti lazerių rinkos lyderiais, yra skatinamas naujausių technologijų įdiegimas į vietines pramonės įmones bei mokslo institucijas.
Su Lietuvoje kuriamomis lazerinėmis technologijomis bus galima iš arčiau susipažinti pirmąkart Lietuvoje rengiamoje Inovacijų savaitėje, kuri vyks šių metų rugsėjo 26 – spalio 1 d. Rugsėjo 29 d. Vilniuje vyks pažintiniai turai po Fizikos instituto mokslo ir technologijų parką, kur bus pristatomos Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteryje (LITEK) vystomos technologijos, bus galima aplankyti teritorijoje veikiančias lazerių ir technologinės optikos įmones, artimiau susipažinti su 3D spausdinimo, lazerinių sistemų ir optinių komponentų kūrimo technologijomis, darbo perspektyvomis bei užmegzti naujus ryšius bendradarbiavimo ir naujų projektų vystymui.
Karolina Mackevičiūtė
