„Vietos savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, kad savivaldybės pareiga – užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams. Jeigu mes skiriame 100 eurų vaikams, lankantiems privačius darželius, vadinasi nereikia finansuoti savivaldybės darželių. Savivaldybės darželis vienam vaikui kainuoja beveik 300 eurų. Tai kuri suma didesnė?“, – klausė R. Šimašius. Šiuo metu Vilniaus mieste yra 80 privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, jas lanko apie 2,5 tūkst. vaikų. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas turėtų įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Ar Vilniaus savivaldybė rūpinsis tik turtingų tėvų vaikais?
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą skirti kasmėnesinę 100 eurų kompensaciją už ikimokyklinį ugdymą. Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad toks sprendimas pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę,taip didinama socialinė atskirtis. V. Mazuronis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tikino, kad kitą, akivaizdesnį socialinės nelygybės pavyzdį būtų sunku ir prisiminti: „Žinoma, bet kokia pagal bet kuriam žmogui sveikintinas dalykas. Bet Vilniaus miesto tarybos numatyta pagalba iš visų mūsų pinigų skirta tik tam tikrai vienai grupei, kuri ne tokia jau ir didelė. Tai berods 2,5 tūkst. žmonių. Kitiems, žymiai skurdžiau gyvenantiems, toms pačioms problemoms spręsti – jokios pagalbos ir jokio dėmesio. Jeigu privatus darželis tėvams per mėnesį kainuoja apie 350 eurų, sutikime, kad tokią sumą gali mokėti šeima, gaunanti mažiausiai vidutines pajamas. Gal ir gerai, kad padedama ir tokioms šeimoms. Bet tuo pat metu žmonėms, kurie tokių pinigų neturi ir negali vaikų leisti į darželius arba tiems, kurie samdo auklės vaikui prižiūrėti, galbūt net atsisako darbo ir patys juos prižiūri, neduodam nieko. Kur čia lygybė? Antras dalykas – tie pinigai, kurie bus skirti tiesiogiai privatiems darželiams, aš jau nekalbu apie privačių darželių savininkus, čia juntamas ir paslėptos korupcijos kvapas, berods, 6 milijonai eurų per metus, jie nesukurs daugiau vietų darželiuose. Jie atsidurs privačių savininkų kišenėse. Jei tuos pinigus skirtume naujų valstybinių ar savivaldybių darželių kūrimui, kasmet paliktume vis platesnį tinklą tokių ikimokyklinių įstaigų. Tai kuris kelias logiškesnis ir racionalesnis? Manau, kad šiuo atveju buvo nueita lengviausiu, brangiausiu ir neracionaliu keliu“,– kalbėjo V. Mazuronis . Tuo metu sostinės meras Remigijus Šimašius tikino, jog esą ankstesnioji Vilniaus valdžia padarė viską, kad paslėptų tą darželių trūkumo problemą: „Vilniuje daugiau, kaip 7 tūkst. vaikų nepatenka į savivaldybės darželius. Buvo teigta, kad tie skaičiai dešimt kartų mažesni, nei yra iš tikrųjų. Norėdami išspręsti šią problemą ne po 4 apie 10 metų, o greitai, imamės kompleksinių priemonių. Tam numatėme 4 pagrindinius žingsnius. Vienas iš tų žingsnių – 100 eurų krepšelis žmonėms, norintiems vaikus leisti į privačius darželius. Kitos priemonės – atidarysime 3 savivaldybės darželius, išnuomosime savivaldybes patalpas, sklypus darželiams statyti. Tas 100 eurų, kaip tikimės, sukurs bent kelis šimtus vietų darželiuose dar šį rudenį. Tikimės, kad privačiuose darželiuose iki kito rudens jau bus apie 1000 vietų. Mūsų pasirinktas kelias yra išbandytas kitose šalyse. Tai greitas ir efektyvus, pigesnis, nei kiti kelias, užtikrinantis didžiausia pasirinkimą darželinukų tėvams“. Tvirtinimas, kad toks Vilniaus savivaldybės sprendimas esą pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę, pasak R. Šimašiaus, vienas iš keisčiausių jo girdėtų argumentų:
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą skirti kasmėnesinę 100 eurų kompensaciją už ikimokyklinį ugdymą. Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad toks sprendimas pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę,taip didinama socialinė atskirtis. V. Mazuronis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tikino, kad kitą, akivaizdesnį socialinės nelygybės pavyzdį būtų sunku ir prisiminti: „Žinoma, bet kokia pagal bet kuriam žmogui sveikintinas dalykas. Bet Vilniaus miesto tarybos numatyta pagalba iš visų mūsų pinigų skirta tik tam tikrai vienai grupei, kuri ne tokia jau ir didelė. Tai berods 2,5 tūkst. žmonių. Kitiems, žymiai skurdžiau gyvenantiems, toms pačioms problemoms spręsti – jokios pagalbos ir jokio dėmesio. Jeigu privatus darželis tėvams per mėnesį kainuoja apie 350 eurų, sutikime, kad tokią sumą gali mokėti šeima, gaunanti mažiausiai vidutines pajamas. Gal ir gerai, kad padedama ir tokioms šeimoms. Bet tuo pat metu žmonėms, kurie tokių pinigų neturi ir negali vaikų leisti į darželius arba tiems, kurie samdo auklės vaikui prižiūrėti, galbūt net atsisako darbo ir patys juos prižiūri, neduodam nieko. Kur čia lygybė? Antras dalykas – tie pinigai, kurie bus skirti tiesiogiai privatiems darželiams, aš jau nekalbu apie privačių darželių savininkus, čia juntamas ir paslėptos korupcijos kvapas, berods, 6 milijonai eurų per metus, jie nesukurs daugiau vietų darželiuose. Jie atsidurs privačių savininkų kišenėse. Jei tuos pinigus skirtume naujų valstybinių ar savivaldybių darželių kūrimui, kasmet paliktume vis platesnį tinklą tokių ikimokyklinių įstaigų. Tai kuris kelias logiškesnis ir racionalesnis? Manau, kad šiuo atveju buvo nueita lengviausiu, brangiausiu ir neracionaliu keliu“,– kalbėjo V. Mazuronis . Tuo metu sostinės meras Remigijus Šimašius tikino, jog esą ankstesnioji Vilniaus valdžia padarė viską, kad paslėptų tą darželių trūkumo problemą: „Vilniuje daugiau, kaip 7 tūkst. vaikų nepatenka į savivaldybės darželius. Buvo teigta, kad tie skaičiai dešimt kartų mažesni, nei yra iš tikrųjų. Norėdami išspręsti šią problemą ne po 4 apie 10 metų, o greitai, imamės kompleksinių priemonių. Tam numatėme 4 pagrindinius žingsnius. Vienas iš tų žingsnių – 100 eurų krepšelis žmonėms, norintiems vaikus leisti į privačius darželius. Kitos priemonės – atidarysime 3 savivaldybės darželius, išnuomosime savivaldybes patalpas, sklypus darželiams statyti. Tas 100 eurų, kaip tikimės, sukurs bent kelis šimtus vietų darželiuose dar šį rudenį. Tikimės, kad privačiuose darželiuose iki kito rudens jau bus apie 1000 vietų. Mūsų pasirinktas kelias yra išbandytas kitose šalyse. Tai greitas ir efektyvus, pigesnis, nei kiti kelias, užtikrinantis didžiausia pasirinkimą darželinukų tėvams“. Tvirtinimas, kad toks Vilniaus savivaldybės sprendimas esą pažeidžia lygių teisių principą ir skatina socialinę nelygybę, pasak R. Šimašiaus, vienas iš keisčiausių jo girdėtų argumentų: