Seime įregistruota įstatymo nuostata, kuria siekiama griežtinti imigrantų leidimo dirbti ir gyventi Lietuvoje galiojimo terminus. Šalyje užsienio darbuotojų nėra daug, o juos samdančiųjų manymu, tai tik apsunkins verslo sąlygas.
Įstatymo pataisa siūloma didinti savo valstybės, o ne trečiųjų šalių gyventojų įdarbinimą. Rekomenduojama imigrantui, išdirbusiam šalyje iki dvejų metų, įvesti ribojimą naujam leidimui pratęsti, tai yra asmuo prasitęsti leidimo dirbti galiojimą galėtų tik praėjus penkeriems metams nuo paskutinio leidimo galiojimo pabaigos. Leidimą dirbti sezoninius darbus imigrantas galėtų gauti ne kasmet, kaip dabar, bet kartą per dvejus metus ne ilgesniam nei šešerių metų laikotarpiui.
Siūlo sugriežtinti tvarką
Tokia pataisa kartu siekiama skatinti darbdavius nemažinti darbo įkainių, nes dabar, jei dirba užsienio piliečiai – dažniausiai ukrainiečiai, rusai ir baltarusiai, jie yra gerokai sumažinami.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusį ketvirtadienį šalyje buvo registruota 275,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,76 procento šalies darbingo amžiaus gyventojų. Taigi darbo pasiūlos rezervas mūsų šalyje yra gana didelis.
Kita vertus, kai kurie verslininkai skundžiasi, kad jiems Lietuvoje trūksta darbuotojų, ir atsiveža juos iš trečiųjų šalių. Tiesa, galima įdarbinti ne bet kokį užsienio darbuotoją, o tik tų profesijų, kurių Lietuvoje trūksta.
Panevėžio apskrityje – vienetai
Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje išduotas 641 leidimas užsieniečiui dirbti mūsų valstybėje.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų sektoriuje – 80 procentų, pramonės sektoriuje – 18 procentų ir 2 procentai – statybos sektoriuje. Beje, pagal Lietuvos teisės aktus, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį pat darbą dirbančio Lietuvos gyventojo.
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas mano, kad Panevėžyje didelių problemų dėl užsieniečių įdarbinimo nėra. Jų per metus Panevėžio apskrityje įdarbinama apie 10–15.
„Nėra masinės imigracijos, kad reikėtų kokių nors apribojimų“, – tikino vadovas.
Direktoriaus teigimu, trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami atlikti darbams, kuriems reikia specifinių žinių. Bene daugiausia mūsų krašte įdarbinta kinų virėjų. Be to, pasak V. Trofimovo, atsiveriant kitoms rinkoms, prireikia ir tų šalių kalbų žinovų. Kad ir tos pačios kinų kalbos. Vienas kitas darbdavys mūsų krašte ieško ir siuvimo technologų.
Kito kelio nemato
Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje daugiausia leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių gabenimo transporto priemonių vairuotojais – 66 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjais – 12 proc., 6 proc. – suvirintojais, 4 proc. – restorano virėjais. Bankinės sistemos konsultantams yra išduotas 1 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius sakė, kad vežėjai šiuo metu nelabai turi kitą pasirinkimą, kaip tik samdyti trečiųjų šalių piliečius.
