LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
LRT radijo klausytojas Gertautas iš Joniškio nori sužinoti, ar galima nemokėti už išrūšiuotų atliekų tvarkymą.
„Norėčiau paklausti dėl atliekų rūšiavimo. Jeigu žmonės rūšiuoja atliekas ir sukuria žaliavą, tai įmonės, gaminančios produktą, gauna pelną, ar nebūtų galima to pelno paskirti šiukšlynų priežiūrai, o ne užkrauti šių išlaidų gyventojams ant pečių?“ – teiraujasi klausytojas.
Pagal Lietuvos teisės aktus, nuo 2013 metų gyventojai už išrūšiuotas atliekas mokėti neturi, sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.
„Už konteinerių aptarnavimą ir kitas paslaugas apmoka ir turi apmokėti gamintojai-importuotojai, kurie išleidžia supakuotus gaminius“, – teigia Atliekų departamento direktorė.
Kitaip tariant, tie, kurie naudoja pakuotes savo produktams.
„Tai yra daugybė subjektų ir jų lėšos turi pasiekti šiuos konteinerius“, – pažymi Aplinkos ministerijos atstovė.
Anot V. Karosienės, yra du būdai, kaip tai galima padaryti. Pirmasis – kai gamintojas-importuotojas moka mokestį valstybei, tas mokestis patenką į programą, kurią administruoja ministerija.
„Nuo 2006 metų šios lėšos skiriamos savivaldybėms pirkti konteinerius“, – tvirtina pašnekovė.
Rūšiavimo konteineriai, kurie sustatyti Lietuvoje ir tebestatomi individualioms valdoms, yra perkami iš pinigų, sumokėtų gamintojų-importuotojų. Pasak V. Karosienės, gyventojai mokėti už juos neturi.
Kita gamintojų-importuotojų dalis buriasi į organizacijas.
„Lietuvoje yra dvi organizacijos: „Žalias taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija. Tam, kad įmonėms būtų pigiau, jos privalo įstoti į organizacijas, o šios – sudaryti sutartis su savivaldybe ir per ją mokėti už tų išrūšiuotų atliekų sutvarkymą“, – sako Atliekų departamento direktorė.
Tokia mokesčio už rūšiuojamas šiukšles praktika yra taikoma dabar, pasikeitimai, anot V. Karosienės, įsigaliojo tik nuo 2013 metų.
