Elektroniniai atsiskaitymai Baltijos šalyse sparčiai vystėsi per paskutinius du dešimtmečius. Prieš 20 metų mokėjimo kortelės, jau tuo metu plačiai naudojamos Vakarų Europoje, buvo praktiškai neregėtos Baltijos šalyse. Šiuo metu plėtra Lietuvoje aplenkė daugelį Europos šalių, pavyzdžiui, vykdant bekontakčius atsiskaitymus viešajame transporte arba atsiskaitant mobiliuoju telefonu už automobilių stovėjimą. Už taksi atsiskaityti Vilniuje šiuo metu lengviau, nei atsiskaityti kortele Briuselyje, net ir prireikus stambesnių sumų.
Šiuo metu Lietuva, panašiai kaip ir jos artimos kaimynės, yra sparčiai tobulėjantis inovacijų centras.
Tačiau veiksmingos, suderintos ir sudėtingos atsiskaitymų sistemos nereikėtų priimti kaip savaime suprantamo dalyko. Už kiekvienos kortelės, kiekvieno mokėjimo terminalo ir kiekvieno sandorio veikia įvairiausių rinkos dalyvių tinklas, jungiantis bankus, kortelių įmones, besisteigiančias įmones ir tvarkytojus. Be to, šią rafinuotą sistemą reikia prižiūrėti.
Atsiskaitymai kortelėmis yra labai naudingi visiems: tiek vartotojams, tiek įmonėms. Vartotojai gali atsiskaityti saugiau, greičiau ir patogiau; prekybininkams suteikiamos atsiskaitymo garantijos, daugiau saugumo ir didinama apyvarta; o valdžios institucijos gali kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokesčių surinkimą.
Tai yra gerai išvystyta ekosistema, kurios teikiama nauda remiasi privataus sektoriaus iniciatyvomis ir investicijomis, kurių nevaržo nereikalingas reglamentas. Atsiskaitymo pramonės inovacijos klesti ir kasdien vis labiau priartėjame prie mūsų visuomenės be grynųjų pinigų vizijos įgyvendinimo.
Vis dėlto, šiuo metu kyla pavojus novatoriškai aplinkai ir harmoningai ekosistemai. Praėjusių metų liepą Europos Komisija pasiūlė reglamentą, kuris priverstų suderinti ES mokėjimo kortelių rinką. Prašau suprasti mane teisingai: aš iš principo neprieštarauju reglamentui ir manau, kad pastangos suderinti yra svarbus žingsnis siekiant iš tiesų vieningos Europos rinkos. Tačiau šiuo konkrečiu klausimu tenka nuogąstauti, kad suderinimas pakenktų atsiskaitymų plėtrai vartotojų ir mažų įmonių sąskaita.
Europos Komisija iki šiol neparodė, kodėl šio teisės akto reikia – kokį rinkos trūkumą būtina spręsti? Kaip nurodė Prancūzijos senatas, Komisijos pasiūlymas nėra pagrįstas patikimais duomenimis. Todėl atrodo, kad pasiūlymas yra pagrįstas išimtinai politiniais sumetimais. Tokiam susirūpinimui jau pritarė daug politikų iš visos Europos, klausdami, kodėl jų konkrečią rinką geriau už juos pačius sureguliuotų Europos Komisija. Neseniai Estijos Parlamentas aiškiai pasipriešino tam tikroms nuostatoms vien dėl to, kad, jo nuomone, tai sutrikdytų konkurenciją rinkoje ir padidintų pavojų saugumui. Mane labiausiai neramina (kaip rodo skirtingose Europos šalyse reiškiamas susirūpinimas) tai, kad Europos Komisija paprasčiausiai neatsižvelgia į Europos rinkos įvairovę. Atsiskaitymo metodai ir sistemos įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva skiriasi nuo Bulgarijos, Prancūzijos ir Italijos. Nyderlanduose populiaresnės debeto kortelės, o vartotojai Jungtinėje Karalystėje renkasi kredito korteles ir kt. Nėra visiems tinkamo sprendimo.
Europos Komisijos teigimu, priėmus šį reglamentą, prekybininkai per metus sutauptų 6 mlrd. eurų, nes jie mažiau prisidėtų prie kortelių sistemos finansavimo. Tačiau atsiskaitymo sistemos veiklos išlaidos niekur nedings. Todėl lieka klausimas – kas jį mokės, jei ne prekybininkai? Toks vienašališkas reguliavimas jau buvo išbandytas kelis kartus; kaip įsitikinome Ispanijoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, išlaidos visuomet perkeliamos vartotojui. Jei atsiskaitant kortelėmis daugiausia laimi prekybininkai, kodėl vartotojai turėtų padengti papildomas 6 mlrd. eurų išlaidas?
Komisija ir prekybininkai teigia, kad mokesčių lengvata leis jiems sumažinti kainas vartotojams. Vis dėlto šio modelio taikymas nė karto nesumažino, priešingai – tik padidino kainas vartotojams. Kita pasiūlymo dalis, kuri pakenktų vartotojams, — reikalavimo priimti visas mokėjimo korteles susilpninimas. Iš tiesų tai reiškia, kad prekybininkai galėtų pasirinkti priimti atsiskaitymus tik tam tikrų prekių ženklų kortelėmis; tai sparčiai sumažintų bendrą kortelių priėmimo lygį. Kaip teigia vartotojai visame pasaulyje, svarbiausia kortelės savybė – tai, kad ją priima visur. Tokie staigūs apribojimai ne tik sukels vargo, bet ir keblumų, jei kortelė neveiks. Dabartiniame pasaulyje, kur vis daugiau dėmesio skiriama vartotojų patogumui ir technologinėms inovacijoms, aiškiai nebuvo įsiklausyta į vartotojų balsą ir jų teisę šiuo klausimu.
Galiausiai teisės aktu ne tik būtų padaryta žalos vartotojams; kyla pavojus ir mažoms įmonėms. Vienodas komercinių (verslo) ir vartotojams skirtų kortelių reguliavimas gali smarkiai apsunkinti mažesnių dalyvių, vykdančių veiklą kortelių pagrindu, padėtį. Pavyzdžiui, tų kortelių teikiama nauda apima papildomą kreditą kintamomis sąlygomis, geresnę atsiskaitymų ir rizikos kontrolę ir sumažina mokėjimui tvarkyti reikalingą laiką ir pastangas. Jei komercinėms kortelėms galios visiškai tie patys apribojimai, kaip ir vartotojų kortelėms, mūsų pačių atlikti tyrimai rodo, kad faktiniai mažoms įmonėms taikomi mokesčiai padidėtų daugiau kaip 80 proc., o tai smarkiai apribotų jų verslo plėtros galimybes.
Dabar atėjo laikas ES valstybėms narėms nuspręsti, kaip organizuoti būsimą atsiskaitymų ekosistemą ir kas turėtų padengti išlaidas. Vis dar laukiame, kol Europos Komisija parodys, kokią naudą šis siūlomas teisės aktas atneš vartotojams ar mažoms įmonėms. Iki šiol mačiau tik daug rizikos, ir jokių naudos įrodymų.
Bart Willaert,
„MasterCard“ Baltijos ir šiaurės šalių regiono vadovas
Bart Willaert / Ekonomika.lt
