Alaus kelio trauka
„Malonu, kai pastebi. Žinoma, tai dar nereiškia, jog čia privažiuos pilna amerikiečių, bet pas mus pirkti alaus atvažiuoja suomiai. Ir švedų yra buvę“, – paklaustas, kaip sutiko žinią, kad vienas didžiausių JAV dienraščių „The New York Times“, neseniai paskelbęs 46 pasaulio vietovių, kurias verta aplankyti šiais metais, sąrašą, Biržus įrašė 24-ojoje vietoje, sakė vienos iš šiame krašte veikiančių alaus daryklų „Biržų alus“ savininkas Juozas Narinkevičius.
Amerikiečiai rekomenduoja atvykti į Biržus dėl „neatrasto Alaus kelio prie Baltijos“. Jų teigimu, šiame šiaurės Lietuvos mieste veikiančios alaus daryklos „naudoja kitur nežinomas technologijas ir mieles, kurios turi unikalią, kitoms šalims nebūdingą DNR“.
„Alaus kelias“ Biržuose – tai išskirtinis maršrutas turistams, edukacinė programa, besitęsianti per krašto muziejų „Sėla“, įsikūrusį XVII a. statytoje pilyje tvirtovėje, ir keletą alaus daryklų. Apie alaus virimo tradicijas pasakojama ir į pilį užsukantiems vestuvininkams. Turi biržiečiai net alaus himną, o į ekskursijas pas Biržų aludarius kviečia Lietuvos kelionių organizatoriai. Nuo seno aludariais garsėjančiame krašte alų, laikydamiesi senųjų tradicijų, verda net 6 didesnės ir mažesnės alaus daryklos.
„Ko nors ypatinga mes nedarome. Bet „Alaus kelias“ populiarus. Pas mus nemažai žmonių atvažiuoja iš Latvijos, atvažiuoja ir lietuvių grupės. Vasarą autobusiukais važiuoja alumi atsigaivinti, kartais net po 50 žmonių. Tada jau vargiai susėda per degustacijas, kurias rengime autentiškame rūsyje“, – Balsui.lt sakė J. Narinkevičius.
Valdiški pagaliai aludarių ratuose
„Labai smagu, kad užsienio šalys atranda tai, kuo mes galime didžiuotis, bet valdžia per ketverius pastaruosius metus su savo prievolėmis tiek prismaugė smulkiuosius verslininkus, kad vos galime išgyventi. Lėšų savireklamai trūksta“, – paklausta, kodėl mažieji aludariai nesistengia pasakyti visuomenei, kuo jų produktai yra unikalūs, apgailestauja Mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė ir pasakoja, kad vienas iš būdų atskleisti savo unikalumą buvo mažų „gyvo alaus“ parduotuvėlių įkūrimas.
„Bet mūsų biurokratai atsiuntė raštus, kad „gyvas“ tolygu „sveikas“, todėl negalima taip vadinti. Ženklinome, kad tai natūralus, klasikinis produktas, bet neleidžia net ant etiketės rašyti, todėl išsiskirti rinkoje yra labai sunku“, – aiškina L. Šileikienė. Anot jos, plastikinių butelių, vadinamųjų „bambalių“, į kuriuos pilstomas alus, talpos apribojimas buvo „paskutinis lašas“ smulkiųjų aludarių konkurencingumui.
Jai pritaria ir J. Narinkevičius, teigiantis, kad nei turistai, nei vietiniai gyventojai nesuvokia, kodėl negali nusipirkti alaus dideliame butelyje.
„Turistai, sužinoję, kad negali nusipirkti pilstomo alaus didesnėje negu 1 litro taroje, žiūri į mus išsprogusiomis akimis. Arba ateina žmonės vestuvėms alaus nusipirkti. Biržai, Pasvalys, Pakruojis – kas pas mus vestuvėse „šnapsą“ geria? Alų geria. Ir niekas nepirks pusės litro stikliniuose buteliuose. „Bačka“ turi būti. Bet 30 litrų statinaitės aš jiems negaliu parduoti“, – guodėsi aludaris.
Pasak J. Narinkevičiaus, mažieji alaus gamintojai užėmė nišą, kuri buvo neįdomi didiesiems. Bet kai pilstomo alaus paklausa pradėjo augti, didieji sunerimo.
„Mūsų neužmušė, kai atėmė akcizų lengvatas, neužmušė kai kuriais kitais dalykais, tai dabar vėl bando užmušti, nes mūsų pilstomas alus užima nemažą dalį rinkos. Pavyzdžiui, vyriška kompanija eina į pirtį ir pakeliui užsuka „gyvo alaus“ į mano parduotuvę. Anksčiau pasiimdavo 5 litrus, didelį „bambalį“ penkiese ar šešiese. Ir dabar perka – po litrą. Didiesiems tai naudinga, nes mums blogai“, – aiškina J. Narinkevičius.
„Užsieniečiai domisi, o pas mus šita verslo sritis smukdoma – daroma viskas, kad ji išnyktų“, – apgailestaudamas pridūrė aludaris.
Aludariai pildo Biržų biudžetą
Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė pripažįsta, kad aludarių indėlis į rajono biudžetą – labai ženklus.
„Didžiausias indėlis į rajono biudžetą „Biržų duonos“, bet aludarių taip pat nemenkas. Visus juos kartu sudėjus, būtų 2-oje ar 3-ioje vietoje“, – sakė merė. Tačiau nors alų biržiečiai rajono svečiams neretai dovanoja vietoje suvenyrų, merė norėtų, kad šis kraštas garsėtų ne vien juo.
„Sklaida yra. Neseniai privataus verslo iniciatyva įkurtas naujas alaus restoranas jau pelnė įvertinimą Lietuvoje, ir teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ pavadinimas su alumi susijęs. Bet norime rasti dermę – integruotai pristatyti alaus kultūrą ir kitus Biržų krašto tapatybės ženklus. Pavyzdžiui, Radvilų rūmai per mažai reklamuojami“, – sakė I. Varzienė. Anot jos, neseniai savivaldybės iniciatyva Biržuose įkurtas pirmoji Lietuvoje turizmo grupė. Jis siūlo maždaug 15 turistinių programų, kuriose kartu su muziejais, kaimo turizmo sodybomis, senųjų amatų meistrais pristatomi ir aludariai.
Tradicinės šventės nereikia?
Seniau Biržuose buvo labai populiari alaus šventė, sutraukdavusi daug lankytojų ir iš tolesnių karštų. Tačiau ji numirė. Verslininko J. Narinkevičiaus teigimu, šventę būtinai reikia atgaivinti, tačiau merė neslepia tuo abejojanti. Na, bent jau ne šiemet.
„Juk nebūtinai reikia pasigerti. Galima kultūringai, saikingai vartoti. Jeigu vyktų alaus šventė, žmonės atvažiuotų į Biržus, aplankytų mano, kitas alaus daryklas, muziejų. Tada pasižiūri karstines įgriuvas, papietauja kur nors. Ir nemažai pinigėlių mūsų rajone palieka. Todėl rajono valdžia turėtų susiimti“, – Balsas.lt savo požiūrį dėstė verslininkas.
„Tas faktas, kad amerikiečiai susidomėjo, supurtė šiek tiek. Ir dabar planuojame atnaujinti diskusijas dėl alaus šventės. Nesame prieš, bet tokios, kokios jos buvo, galima sakyti, natūralia mirtimi numirė. Muziejus, kultūros įstaigas, aludarius, verslininkus planuojame sukviesti ir galvoti, kaip sugrąžinti alaus kultūrą, jos etnografinę prasmę. Gal šiemet teminės miesto šventės padaryti neišeis, gal 2014 metais“, – aiškino I. Varzienė.
Pranešti apie save nemokame?
Į klausimą, kas ir kaip turėtų padėti mažiesiems verslams išeiti į pasaulinę rinką ir pritraukti į savo kraštą turistų, kurie atvažiuotų ne vien alaus paragauti. L. Šileikienė sakė, kad tai, kaip ir bet kuriame versle, priklauso nuo valdžios požiūrio.
„Valdžia turėtų labiau padėti smulkiam verslui gyvuoti, o ne Damoklo kardus kabinti ir ugdyti jį iš esmės. Mes juk ir darbo vietas kuriame. Biržų, Pasvalio krašte, kur labai didelis nedarbas, reikia džiaugtis, kad žmonės darbą turi“, – teigia mažųjų aludarių asociacijos vadovė.
Kitokiais būdais pritraukti turistus ir pristatyti visuomenei turizmo grupės plėtojamas programas tikisi Biržų merė I. Varzienė. Ji apgailestavo, kad rajone dar nėra tokios paslaugų įvairovės, kuri turistą sulaikytų ilgesniam laikui, kalbėjo, kad ir toliau reikia kurti sistemą, kuri aprėptų ir įgriuvas, ir istorinę praeitį, ir senųjų amatų populiarinimą, ir pramogas. Dar geriau būtų, jeigu ilgainiui Biržuose iškiltų modernus sveikatingumo kompleksas, kurortinės vietovės statusą susigrąžintų kadaise populiariu kurortu buvę Likėnai.
Apgailestaudama, kad viskas juda pernelyg lėtai, I. Varzienė pripažino: „Mums trūksta pasitikėjimo savimi, ėjimo į viešumą , reklamos. Ir sisteminio pateikimo. Gal nepakankamai stiprūs esame, kad pritrauktume savų verslininkų ar užsienio investicijas.“ Jos teigimu, artimiausiu metu bus pasitelktas internetas. Didesnės pagalbos biržiečiai tikisi ir iš Valstybinio turizmo departamento.
„Pakonsultuoti jie neatsisako, bet būtų gerai, jeigu būtų kokios nors regionų pristatymo programos“, – pageidauja I. Varzienė.
„Mes, lietuviai, nemokame pasigirti. Pasidžiaugti bijome. Mes juk gerus produktus gaminame, bet pasigirti, sau per krūtinę paploti – šaunuolis – nemokame“, – šypteli vienas Biržų aludarių J. Narinkevičius. Ir jau rimtai sudeda visus taškus: „Ne vien verslas turi savo kraštą ir visą Lietuvą garsinti. Turi būti kartu rengiami projektai, kurie žmones pritrauktų. Gal ir iš Europos Sąjungos fondų lėšų pavyktų gauti. Jei ką nors padarytume ir gerai išreklamuotume, tikai vienas kitas turistas ir iš toli atvažiuos. O paskui jų daugės. Čia ne iš Vilniaus kas nors turi diriguoti – savo kieme mes patys turime tvarkytis.“
Apie Lietuvą pasakos 700 užsienio žurnalistų
Valstybinio turizmo departamento direktorės Raimondos Balnienės teigimu, Lietuva užsienyje domimasi. Štai ir sausį Niujorke vykusioje 10-oje tarptautinėje turizmo parodoje „The New York Times Travel Show“ Lietuvos stendas ir specialus mūsų šalies turizmo galimybių pristatymo renginys sulaukė gausaus būrio lankytojų bei JAV turizmo operatorių dėmesio. Pabrėžusi, kad vienas iš departamento tikslų yra pristatyti Lietuvą pasaulyje ir pritraukti kuo daugiau turistų, Balsui.lt ji sakė, kad viena priežasčių atvykti į mūsų šalį yra ir Biržų „Alaus kelias“.
„Parodoje pristatėme maistą, gastronomiją, išgarsinome alų. Birželio mėnesį atvažiuos vienos garsios užsienio kulinarinės televizijos laidos kūrybinė grupė ir filmuos Lietuvos maistą, jo unikalumą“, – pasakoja R. Balnienė.
Jos teigimu, Lietuvos delegaciją maloniai nustebino, kad žinomos kelionių žurnalistės bei „Travel Channel“ laidos prodiuserės Patricijos Schultz knygoje „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ įtraukti Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija.
R. Balnienė taip pat priminė, kad Lietuva inicijavo pasaulinį Gintaro kelią, kuris prasideda prie Baltijos – vienintelės jūros pasaulyje, kuri meta į krantą gintarą. Jos teigimu, garsinti Lietuvą pasaulyje padeda ir tai, kad per pusantrų metų mūsų šalį aplankys keli šimtai užsienio žurnalistų. „Mes nuolat vežame užsienio žurnalistus į Lietuvą ir jiems parodome visas įdomybes. Jie nufilmuoja ir paskleidžia pasaulyje. Per pusantrų metų į Lietuvą iš viso atvažiuos apie 700 žurnalistų“, – sakė R. Balnienė.
Paklausta, ar dažnai iniciatyvos ateina iš regionų, ji atsakė, kad dirbama kartu, o Biržų merės nuogąstavimai dėl menkai išplėtotos infrastruktūros nepagrįsti.
„Lietuva yra 300 kilometrų ir ją pervažiuoti yra nulis“, – sakė ji, pabrėžusi, kad viešbučių užimtumas mūsų šalyje perkopė 50 proc., bet jų tikrai netrūksta ir ne taip svarbu, kad vienuose regionuose jų daugiau, o kituose mažiau.
„Reikia kovoti dėl to, kad turistai nakvotų Lietuvoje, o ne kaimynėje šalyje“, – pabrėžė R. Balnienė. Tačiau ji pripažino, kad dar reikia nemažai investicijų – reikia tobulinti vadybą, paslaugas, išmokti daugiau kalbų, o visai mūsų tautai mokytis svetingumo.
TIK FAKTAI
2011 m. Lietuvą aplankė 26,2 tūkst. turistų iš JAV, arba 27 proc. daugiau nei 2010 m.
Turistai iš JAV 2011 m. Lietuvoje išleido 50,9 mln. litų. Vidutiniškai vienas turistas iš JAV Lietuvoje išleido 1943,5 lito.
Per pirmus devynis 2012 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, turistų skaičius iš JAV išaugo 8,4 proc.
Negalutiniais Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvoje lankėsi apie 2 mln. turistų – 12 proc. daugiau negu 2011 metais.
