Pasaulinė finansų rinkų krizė, vis labiau pastebimas ekonomikos augimo lėtėjimas ir pesimistinės ekspertų prognozės Lietuvos verslui žada naujų iššūkių.
Iki šiol verslininkai mėgavęsi pasakiškais pardavimais, verslo ateitį vertino itin optimistiškai. Nors Lietuvos ekonomika ir yra globalios pasaulinės ekonomikos dalis, skaudžių finansų krizės padarinių mūsų šalis dar nepajuto. Tačiau, kad artėja sunkmetis, akivaizdu.
Reikės taupyti
Beveik visi kalbinti stambių šalies bendrovių atstovai patvirtino, kad artėja išties nelengvas metas. Tai, kad krizė jau atėjo, abejonių nekyla. Kaip ilgai ji tęsis ir kiek pareikalaus aukų? Kaip ją išgyventi iki numatomo pakilimo?
Didžiausią maitinimo tinklą Lietuvoje valdančios UAB „Čili Holdings" atstovo Mindaugo Gumausko teigimu, vienas svarbiausių sėkmingo konkuravimo įrankių – veiklos efektyvumo (sąnaudų optimizavimo) didinimas.
„Pastebime vartojimo lėtėjimą, tačiau jis įtakojamas bendros viešojo maitinimo rinkos situacijos", - konstatuoja M.Gumauskas.
Jei išsiversti be pasisėdėjimo jaukioje kavinėje gal ir įmanoma, tai mažus vaikus auginantys šalies gyventojai taupyti greičiausiai nerizikuos.
„Pirkėjai nepradės taupyti vaikų sveikatos sąskaita, todėl ir staigaus apyvartos lėtėjimo neturėtų būti", - įsitikinęs kitas pašnekovas - Augustinas Jucevičius, UAB „Samolina", prekiaujančios vaikiškais drabužiais, direktorius.
Tačiau taip pat pritaria minčiai, kad pirkėjų elgesys gali keistis, kai šalies gyventojai gaus pirmąsias padidėjusias sąskaitas už būsto apšildymą, o vėliau – ir už elektrą.
Panašias rinkos tendencijas įžvelgia ir UAB „Krasta Auto", oficialaus BMW atstovo Lietuvoje, marketingo direktorė Aušra Balčiūnaitė. „Kol kas jokių papildomų priemonių neplanuojame, kadangi iki šiol bendradarbiaudami su „BMW Group“ savo veikloje stengiames siekti maksimalaus efektyvumo",- tvirtina pašnekovė.
Anot A.Balčiūnaitės, jų įmonei kurti efektyvaus verslo strategiją yra patogu, nes „Krasta Auto" priklauso „Modus" grupei, sukaupusiai solidžią automobilių pardavimo verslo patirtį. Taip pat krizės nebijoma dar ir dėl to, kad prekiaujama stiprų prekės ženklą turinčiais BMW automobiliais – tokioms prekėms ir pakilimo, ir ekonomikos lėtėjimo laikais potencialus klientas reikalauja išskirtinės kokybės ir dėmesio.
Kaimynų padėtis prastesnė
Lietuvoje apie krizės požymius dar tik buvo užsimenama, kai tuo tarpu Latvijoje ji jau įsibėgėjusi. UAB „Čili Holdings" komercijos direktorius M.Gumauskas patvirtina, kad Latvijoje ekonomikos lėtėjimas labiau pastebimas (viešojo maitinimo sektoriuje).
„Samolinos" vadovas verslo sąlygų Latvijoje nelinkęs dramatizuoti: „Anksčiau latvių pirkėjų prioritetas buvo žinomi pasaulyje prekiniai ženklai, o dabar jau nesivaikoma garsių vardų, jei prekių kokybė tenkina".
Pirkėjai tapo išrankesni, nori įsitikinti, ar jų mokama kaina atitinka prekės vertę. BMW atstovaujanti A.Balčiūnaitė sutinka, kad latvių ir estų naujų automobilių pardavėjai sumažėjusius pardavimus pajuto gerokai stipriau.
Į situaciją stengiamasi žvelgti blaiviai, koreguojami ypač optimistiški pardavimų planai. Antra vertus, nors šiemet liepą ir rugpjūtį pardavimai beveik susilygino su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, šių metų rugsėjo mėnesio pardavimų skaičiai rodo, kad situacija nėra pati blogiausia. Prestižinių prekių segmentas ne taip stipriai pajuto ekonomikos augimo lėtėjimą, nes pagrindiniai tokių prekių vartotojai gali sau leisti šiek tiek daugiau nei vidutinis statistinis pirkėjas.
Efektyvumas, efektyvumas ir dar kartą efektyvumas
Maitinimo, paslaugų, prestižinių prekių pardavėjai vieningai sutaria – norint išlikti konkurencingu laisvosios rinkos sąlygomis, tiesiog būtina maksimaliai efektyvinti gamybos procesų optimizavimą.
Lietuvoje kelerius pastaruosius metus tik brangusi darbo jėga, darbuotojų diktatas, atrodo, baigėsi – darbdaviai pradėjo atidžiau rinktis darbuotojus, o pastarieji - labiau saugoti turimas darbo vietas.
Iš finansų rinkų mus pasiekia pesimistinės naujienos, kasdien sužinome apie vieno ar kito finansų milžino griūtį (paskutinis stambiausias – belgų „Fortis", kurį gelbėja Olandijos, Belgijos bei Liuksemburgo vyriausybės). Todėl ne tik eilinius piliečius, bet ir verslininkus apima nuojauta, kad ateina laikmetis, kuomet reikės griežtai paskirstyti finansinius srautus, daugiau dėmesio skirti darbo našumui.
„Artėja metas, kai išliks tik geriausi verslininkai – sugebantys prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių, operatyviai reaguojantys į rinkos pokyčius", - konstatuoja M.Gumauskas.
Marius Šlepikas
