Įvairūs pastarojo meto ekonominio ir politinio turinio signalai verčia sunerimti dėl tolesnės didžiausia pasaulio ekonomika laikomų JAV ekonominės plėtros. Vienas iš šiame kontekste svarbių indikatorių, sulaukęs didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, – gerokai užtrukęs šalies ekonomikos gelbėjimo klausimo sprendimas. Tik rugpjūčio 2 d. (t. y. likus vos kelioms valandoms iki nustatyto termino, po kurio JAV galėjo paskelbti neįstengiančios vykdyti savo finansinių įsipareigojimų) prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, turintį padėti išvengti šios valstybės nemokumo.
Remiantis juo, anksčiau galiojusi 14,3 trilijono JAV dolerių skolinimosi riba šiai šaliai padidinta 2,4 trilijono JAV dolerių. Pagal šį planą skolinimosi limitas padidintas tiek, kad JAV nepritrūktų lėšų iki ateinančių metų lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų ir kiek po jų. Taip pat numatyta per ateinantį dešimtmetį gerokai sumažinti JAV biudžeto išlaidas. Toks sprendimas, įvairių ekspertų tvirtinimu, turėtų sulėtinti ir taip vangų šios valstybės ekonomikos augimą.
JAV valdančiojo elito paskutinės minutės sprendimas dėl tolesnės šalies ekonominės plėtros vargu ar gali būti laikomas netikėtu politiniu akibrokštu. Šių metų sausio pabaigoje JAV Kongreso biudžeto valdybai paskelbus šalies biudžeto deficito dinamikos prognozę (pagal ją 2010–2011 finansiniais metais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 1,5 trilijono JAV dolerių, arba 9,8 proc. šalies BVP), kone iškart kilo aršus ginčas tarp respublikonų, vyraujančių Atstovų rūmuose, ir demokratų, dominuojančių Senate. Jo centre – skirtingos tradiciškai viena kitai oponuojančių JAV politinių partijų siūlomos priemonės ir būdai sparčiai augančiam šios valstybės biudžeto deficitui mažinti. Todėl įvairūs ekonomikos ir politikos ekspertai jau pirmame šių metų ketvirtyje prognozavo, kad JAV ekonomikos gelbėjimo plano dar teks gerokai palaukti.
Nors ir ilgai brandintas, vis dėlto šis planas tarptautinėje arenoje traktuojamas kaip nepakankamas, neadekvatus šalies ekonomikoje susiklosčiusiai situacijai, kuri iš tikrųjų yra labai rimta. JAV iždo sekretorius Timothy F. Geithneris dar šį vasarį tikino neįžvelgiąs jokios grėsmės JAV prarasti turimą aukščiausią AAA skolinimosi reitingą net prezidento B. Obamos administracijai paskelbus apie galimą daugiau kaip 1,5 trilijono JAV dolerių biudžeto deficitą šiais metais.
Vis dėlto, kaip parodė praktika, tokios vyriausiojo šalies ekonomisto prognozės pasirodė esančios pernelyg optimistiškos. Rugpjūčio 5 d. viena didžiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo AAA iki AA+ su neigiama prognoze. Naujienų agentūros BBC apžvalgininkų nuomone, tai precedento neturintis smūgis didžiausiai pasaulio ekonomikai po politinės kovos, atvedusios šalį prie bankroto slenksčio. JAV reitingas vienu laipteliu sumažintas sunerimus dėl vyriausybės biudžeto deficito ir vis didėjančios skolų naštos. Šis „Standard & Poor's“ sprendimas turėtų padidinti skolinimosi kainą JAV vyriausybei, bendrovėms ir vartotojams.
Kad padėtis rimta, patvirtina ir tarptautinės bendruomenės politinė reakcija bei situacija akcijų biržose. Remiantis naujienų portalo http://www.afp.com/http://www.afp.com/ informacija, paviešinus informaciją apie šį Vašingtonui nepalankų agentūros „Standard & Poor's“ sprendimą Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Prancūzijos, Kanados ir Italijos – finansų ministrai jau kitą dieną surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Kaip pažymi ekspertai, vienas iš pagrindinių šių derybų tikslų buvo pamėginti „atvėsinti“ tarptautinę akcijų rinką. Taip siekta sumažinti galimą neigiamą reakciją į JAV skolinimosi reitingo smukimą iki akcijų biržų atidarymo rugpjūčio 8 dieną.
Pirmadienį ryte, vos atsidarius rinkoms, Japonijos finansų ministerija ir G7 šalių centriniai bankai paragino investuotojus nereaguoti itin audringai. Nepaisant to, jau pirmąją rugpjūčio savaitę ženklų nuosmukį patyrusios Amerikos, Azijos ir Europos akcijų rinkos smuko dar labiau. Pagrindinis Japonijos indeksas „Nikkei 225“ smuko 2,4 proc., Pietų Korėjos KOSPI – 5 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 4 proc., Mumbajaus „Sensex“ – 3 proc., Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 sumenko 0,84 proc., Vokietijos DAX – 0,79 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,32 proc. ir t. t. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkų, tokio nuosmukio akcijų rinkose nebūta nuo 2008 m. gruodžio. Analitikų nuomone, šios tendencijos tarptautinėse akcijų rinkose turėtų išlikti kelias ateinančias savaites ar net ilgiau.
Galiausiai dar viena rykštė Vašingtonui – greta formalių G7 valstybių „patapšnojimų JAV per petį“ didėjanti Vašingtono įgyvendinamos ekonominės politikos kritika kitų tarptautinės politikos veikėjų tarpe. Viena iš tokių kritikių – didžiausia JAV ekonomikos kreditorė Kinija. Remiantis dienraščiu „The Washington Post“, rugpjūčio 6 d. oficialusis Pekinas išplatino pranešimą, smerkiantį „trumparegiškas“ politines rietenas JAV sprendžiant valstybės skolos problemas. Pranešime taip pat teigiama, kad pasauliui reikalinga nauja stabili ir apsaugota rezervinė valiuta. Ji galėtų tapti galimybe išvengti katastrofos, kurią gali sukelti „kuri nors viena“ šalis. Be to, turėtų būti įvesta tarptautinė JAV dolerio problemų priežiūra, kad būtų užtikrintas dolerinių aktyvų saugumas ir kita. Užuominų apie smukusį pasitikėjimą JAV doleriu taip pat galima rasti įvairių Rusijos ir Europos šalių aukštų pareigūnų pareiškimuose.
Šie pavyzdžiai leidžia kalbėti apie didėjantį tarptautinės bendruomenės nusivylimą JAV ekonomikos gelbėjimo planu ir kitais šios valstybės ekonominės politikos įrankiais, jau artimiausioje ateityje galinčiais ją įstumti į dar gilesnę ekonominę duobę. Šį teiginį patvirtina ir agentūros „Standard & Poor's“ vykdomasis direktorius Deividas Beersas. Rugpjūčio 7 d. duodamas interviu „Fox News Sunday“, D. Beersas pareiškė, kad JAV skolinimosi reitingas gali dar gerokai kristi. To, pareigūno nuomone, galima tikėtis jau per artimiausius 12–18 mėnesių.
Siekdamos išvengti tokio scenarijaus, JAV neabejotinai turės imtis kur kas griežtesnių reformų, nei numatyta rugpjūčio 2 d. plane. Pasak JAV įsikūrusios investicinės kompanijos „Pacific Investment Management Company“ direktoriaus Mohamedo A. El-Eriano, JAV reitingo sumažėjimas žymi naują finansinę erą. Daugiau kaip tris dešimtmečius trukęs periodas, kai JAV galėjo kreditais užsitikrinti ekonominių problemų sprendimą, baigėsi. Nuo šiol didžiausia pasaulio ekonomika bus priversta imti spręsti savo problemas, užuot mėginusi jas užglaistyti.
Tai, atrodo, suvokia ir JAV valdantysis elitas. Po sėkmingo balsavimo Atstovų rūmuose dėl skolos limito padidinimo prezidentas B. Obama sakė, kad tai tėra „svarbus pirmasis žingsnis“ kovoje su išlaidavimu. Politikas tąkart pridūrė, jog norint pasiekti kompromisą svarbu, kad abi – Respublikonų ir Demokratų – partijos dirbtų išvien: deficito neįmanoma panaikinti vien mažinant išlaidas, reikia konstruktyvesnio požiūrio. Taigi JAV valdantieji suvokia, kad ekonominės reformos šiai valstybei būtinos. Vis dėlto svarbiausiu tampa klausimas, ar užteks demokratams ir jų oponentams respublikonams politinės valios ir ryžto kartu imtis būtinų reformų.
Remiantis dienraščiu „The New York Times“, JAV ketina sutaupyti beveik trilijoną JAV dolerių per artimiausius 10 metų. Visgi, įvairių ekonomikos ekspertų tvirtinimu, šios šalies Kongresui iki šių metų gruodžio 23 d. dar teks sugalvoti, iš kur būtų galima „nukirpti“ papildomus 1,5 trilijono JAV dolerių biudžeto išlaidų (JAV ekonomikai ir toliau išgyvenant nuopuolį, neatmestina, kad taupytina suma gali gerokai išaugti). Siekiant taip stipriai sumažinti JAV biudžeto išlaidas tektų smarkiai apkarpyti įvairias socialinės rūpybos, karines ir kitas išlaidas, didinti mokesčių naštą šalies gyventojams, priimti kitus nepopuliarius sprendimus. Tam tiek demokratai, tiek respublikonai kitąmet turinčių įvykti JAV prezidento rinkimų akivaizdoje vargu ar ryšis.
Iki tų rinkimų esminių reformų JAV ekonomikoje vargu ar vertėtų tikėtis. Kita vertus, jei po šio esminio įvykio JAV politinis elitas atrastų politinės valios imtis nepopuliarių, o neretai ir radikalių žingsnių biudžeto išlaidoms mažinti, šiuo metu laikinai pristabdytas didžiausios pasaulio ekonomikos ritimasis žemyn ilgainiui galėtų būti sustabdytas. Kartu JAV galėtų tikėtis susigrąžinti investuotojų pasitikėjimą ir patikimos ekonominės partnerės vardą, kurį šiandien jos yra neabejotinai praradusios.
Iki tol JAV greičiausiai susidurs su naujais ekonominiais iššūkiais: tolesniu valstybės vertybinių popierių kainos kritimu, skolinimosi išlaidų augimu, komplikuosiančiu JAV finansines problemas (kurių ji, kaip minėta, jau ir dabar turi apsčiai), ir kita. Šiuo metu rodomos JAV valdančiojo elito pastangos pažaboti šalį užgriuvusius ekonominius sunkumus turėtų lemti nebent tai, kokiu tempu toliau plėtosis ekonominė krizė JAV. Juolab kad, be skambios Vašingtono politikų retorikos apie neva gerai žinomą kelią, „kuriuo šaliai reikia sukti toliau“, jokių esminių sprendimų, galinčių bent jau vidutinės trukmės perspektyvoje sustabdyti JAV recesiją, kol kas nematyti.
Aivaras BAGDONAS, VU TSPMI doktorantas
