Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog optimistiškiausiai nusiteikę senatvės laukia informacinių technologijų specialistai ir valdininkai, o didžiausi pesimistai – mokytojai ir sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys žmonės.
„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 37 proc. 25–40 metų amžiaus lietuvių tikisi turtingesnės nei dabartinių pensininkų senatvės. Tuo tarpu manančių, kad užtarnautą poilsį teks pasitikti labiau susiveržus diržus nei šiandien gyvenantiems pensininkams, yra 18 proc.
Dar beveik trečdalis (31 proc.) respondentų stengiasi nelyginti būsimos savo senatvės su dabartinių pensininkų, o 14 proc. regi ją panašią.
„Gyventojų lūkesčių senatvėje tyrimas parodė, kad lietuviai vis dėlto nėra tokie dideli pesimistai, kaip dažnai įsivaizduojama“, – teigia „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius, – „Nepaisant ekonominio nuosmukio pastaraisiais metais, žmonės į ateitį žvelgia optimistiškai, o jų lūkesčiai auga“.
Didžiausi optimistai – IT sektoriaus darbuotojai
Tyrimas, kuriuo siekta įvertinti šalies gyventojų lūkesčius senatvėje, parodė, kad optimistiškiausiai savo finansinę ateitį, sulaukus garbaus amžiaus, vertina žmonės, dirbantys informacinių technologijų srityje. Net 53 proc. jų tikisi gyventi sočiau už dabartinius pensininkus, ir tik 9 nuošimčiai – skurdžiau.
Šviesią ateitį regi ir valstybės tarnautojai, kurių 46 proc. teigė tikintys geresne nei dabartinių senjorų finansine padėtimi.
Optimistiškai nusiteikę senatvės laukia prekybos (42 proc.), transporto bei logistikos (39 proc.), statybos ir remonto (35 proc.), verslo konsultavimo, reklamos, ir kitų verslo paslaugų (34 proc), gamybos ir apdirbamosios pramonės (34 proc.) sektoriuose dirbantys žmonės.
Tuo tarpu didžiausi pesimistai yra švietimo ir mokslo srities darbuotojai. Tik mažiau nei trečdalis jų (29 proc.) tikisi geresnio nei dabartinių senolių gyvenimo, sulaukus pensinio amžiaus. Ne daug juos lenkia ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo specialistai – šviesesnę ateitį sau prognozuoja 30 proc. jų.
Turtingesnės senatvės perspektyva – miesto gyventojų mintyse
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad turtingesnės senatvės tikisi didesnių miestų gyventojai. Sostinėje tikinčių sotesne senatve 25–40 metų amžiaus grupėje yra 44 proc., kituose Lietuvos didmiesčiuose – 41 proc., mažesniuose miesteliuose – 31 proc, o kaimo gyvenvietėse – tik 26 proc.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 25 – 40 metų amžiaus vyrų finansiniai lūkesčiai senatvėje yra didesni nei to paties amžiaus moterų. Geresnės nei dabartinių garbaus amžiaus piliečių finansinės padėties tikisi 29 proc. 25 – 40 metų amžiaus dailiosios lyties atstovių, tuo tarpu vyrų – net 45 proc.. Be to, moterys mažiau linkusios lyginti būsimą savo senatvę su dabartinių pensininkų. To nedaryti stengiasi 36 proc. moterų ir tik 27 proc. vyrų.
Kiti tyrimo rezultatų apibendrinimai
Apie senatvę susimąsto dauguma 25–40 metų amžiaus šalies gyventojų (84 proc.), 26 proc. iš jų – dažnai.Apie senatvę mąstyti labiau linkę dirbantys žmonės.Miestų gyventojai apie senatvę susimąsto dažniau nei kaimo.Geresnį išsilavinimą įgiję gyventojai linkę dažniau mąstyti apie senatvę.
Šeimos be vaikų apie senatvę galvoja daugiausiai, o gyvenantys su tėvais bei išsiskyrę asmenys ir našliai – mažiausiai. Rūkaliai apie senatvę susimąsto dažniau nei nerūkantys. Optimistiškiausiai artėjančios senatvės laukia gyvenantys su tėvais, pesimistiškiausiai ją vertina išsiskyrę gyventojai ir našliai, turintys vaikų. Tarp turinčių giminių emigrantų – daugiau pesimistiškai vertinančių ateisiančią senatvę.
Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas buvo atliktas šių metų rugpjūčio 8–17 dienomis. Jo metu internetu apklausti tūkstantis 25–40 metų amžiaus šalies gyventojų, priklausančių skirtingoms socialinėms grupėms.
