Patiklūs gyventojai dažnai kenčia nuo sukčių, kurie randa įvairių būdų išvilioti šių elektroninės bankininkystės kodų kortelės ar net išgauna mokėjimo kortelių slaptažodžius. Dažnai žmonės nukenčia ir per savo pačių neapdairumą. Pernai atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojams trūksta informacijos, kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Birželio 14-ąją Lietuvos vartotojų institutas surengė spaudos konferenciją „Vartotojas ir atsiskaitymai negrynaisiais pinigais: galimybės ir iššūkiai“.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė kalbėjo: „Norime atkreipti dėmesį į kelias problemas, kurios mums atrodo pačios aktualiausios. Lietuvoje esama problemų dėl atsiskaitymo internetu, kai sukčiai pavagia ar nusiperka kitų asmenų kortelių duomenis ir tuo metu vykdo sandorius internete. Kita problema – pinigų išgryninimas bei pinigų vagystės, kai prie bankomatų prijungiami įvairūs įrenginiai ir taip nuskaitomas mokėjimo kortelių duomenys.“ Anot pašnekovės, itin dažnai vartotojai sulaukia įvairių laiškų, kuriuose yra skatinami nurodyti savo sąskaitų ir prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenis, ar net nuorodas, kurias paspaudus prisijungiama prie fiktyvaus banko.
Specialistės pastebėjimu, dažnai patys žmonės elgiasi su savo mokėjimo kortelėmis neapdairiai.
Tyrėjai bandė išsiaiškinti, ar Lietuvos vartotojai žino, kad yra asmens duomenys. Tyrimas parodė, kad mokėjimo kortelės duomenis asmeninio pobūdžio duomenimis laiko tik 59 proc. apklaustųjų, tuo tarpu asmens kodą asmenine informacija laiko 95 proc., vardą ir pavardę - 77 proc. apklaustųjų.
Z. Čeponytės teigimu, vartotojai dažnai nežino į ką kreiptis praradus mokėjimo kortelę ar sužinojus, kad ja atsiskaitė kitas asmuo. Tik 35 proc. vartotojų žino, kad tokiu atveju galima atgauti dalį sąskaitoje buvusių pinigų. „Jeigu svetimas asmuo atsikaito mokėjimo kortele ir bankas nesutinka grąžinti nurašyti sumos, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet tik 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad taip elgtųsi. Tai rodo, kad vartotojai pasimetę ir kritinėje situacijoje nežinotų kaip elgtis“, - kalbėjo Z. Čeponytė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas komentuodamas šių dienų situaciją sakė: „2008-2009 metais nusikaltimų skaičius buvo išaugęs. Iš užsienio atvykdavo grupės žmonių, kurie netikromis mokėjimo kortelėmis bandydavo išgryninti pinigus šalies bankomatuose. 2010-aisiais tokių nusikaltimų skaičius sumažėjo. Taip pat sumažėjo ir duomenų vagysčių skaičius: asmenys, kurie užsiimdavo šia veikla, suprato, kad gali būti pagauti, be to, suprato ir tai, kad žmonės kortelėse nelaiko didelių pinigų sumų, tad pirkti ir montuoti įrangą veikiausiai nebeapsimoka. Bankai bankomatus įrengia tokiose vietose, kur nėra paprasta įtaisyti kokią nors duomenų nuskaitymo įrangą.“
V. Gailiušo teigimu, nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas bankams, kad bankomatuose ir terminaluose duomenys būtų nuskaitomas ne tik nuo magnetinio takelio, bet ir nuo kortelės lusto, tad sukčiavimo atvejų žymiai sumažėjo.
Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola kalbėdamas apie sukčiavimą elektroninėje erdvėje sakė: „Pastaraisiais metais telefoniniai sukčiai atrado naują nišą – elektroninės bankininkystės duomenys išviliojami telefonu. Skambučio tikslas gali būti darbo pasiūlymas, kurio būtina sąlyga elektroninės bankininkystės turėjimas, skambina neva iš teisėsaugos institucijų ir informuoja, kad sąskaitose atliekamos neįprastos operacijos ir prašoma atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis.“ Specialisto teigimu, tokio pobūdžio nusikaltimų pastebimas suintensyvėjimas.
