Seime registruota „Transporto veiklos pagrindų“ įstatymo pataisa panaikinti daugiau kaip 20 metų senumo nuostatą, pagal kurią Susisiekimo ministerija nustato automobilių valstybinę techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičių ir jų tankį šalyje. Pasak pataisos autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, panaikinus šį Transporto veiklos pagrindų įstatymo reikalavimą, techninės apžiūros paslaugų rinka būtų išlaisvinta – automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų. (...) Jeigu Seimas išardytų techninės apžiūros monopolį ir liberalizuotų šios paslaugos rinką, „visoje autoservisų rinkoje kainos vienareikšmiškai keisis vartotojo naudai“.
Lietuviškos TA sistemos prieinamumas ir kaina
Lig šiol įstatymai griežtai apibrėžia techninės apžiūros stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų, nors apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose.
Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijas iš tų TA centrų, kur mašinų srautas gerokai didesnis, modernios technologinės linijos išnaudojamos efektyviau ir pasiekiamas aukštas kontrolierių darbo našumas. Atsisakius principo reguliuoti techninės apžiūros vykdytojų skaičių naujosios TA stotys telktųsi didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties mažėtų dabartinių sistemos narių pajamos, išlaikyti ar užtikrinti nustatytą techninį lygį nuostolingai dirbančius TA centrus periferijoje būtų neįmanoma. Tikėtina, kad mažosios patikros stotys būtų likviduotos, o jų vietoje neatsirastų alternatyvų – naujų kontrolės centrų, nes tai tiesiog nerentabilu. Drauge tai sudarytų prielaidas didėti socialinei įtampai, nes nemažam skaičiui automobilių savininkų iki kelių kartų padidės atstumas iki artimiausios techninės apžiūros stoties. Šie pasikeitimai pirmiausia palies žemdirbius, pensinio amžiaus ir turinčius mažas pajamas piliečius, bei krovininio transporto įmones
Be to, būtent tokia sistema leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visoje Europoje: priklausomai nuo variklio tipo ir degalų rūšies 23-28 eurai. Palyginimui: Latvijoje techninė apžiūra, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 34 eurus, o Estijoje ir Suomijoje, kurioje TA rinka liberalizuota, – 55 eurų. Vokietijoje analogiškos transporto priemonių patikros procedūros kainuoja per 110 eurų.
Už panašios apimties diagnostiką Lietuvoje veikiantys automobilių servisai šiuo metu prašo nuo 50 iki 100 eurų. Todėl kyla klausimas, kuo grindžiami teiginiai, kad „liberalizavus TA rinką, patikros kaina sumažės“, jei visose šalyse, kuriose buvo pasirinktas toks veiklos modelis, TA kainos yra didesnės?
„Du dešimtmečius Lietuvoje veikia griežta ir uždara tvarka, kurį suteikia neproporcingai dideles galias monopolijai, o vairuotojus pavertė perdėtos pareigos atlikėjais. Šiomis pataisomis tikimės pagerinti paslaugų kokybę visiems 1,5 mln. eurų vairuotojų ir pagaliau pareikalauti didesnės atsakomybės ne tik iš automobilių savininkų, bet ir tų, kurie automobilius tikrina“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas. (...) „Ar ne keista, kad vos kelios įmonės, kurios tikrina visų mūsų mašinas, pačios yra praktiškai netikrinamos?“
TA – ne prekė, o prievolė
Liberalų sąjūdžio atstovai visiškai teisūs: viešame eisme dalyvaujantys vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės bus techniškai tvarkingos ir nekels pavojaus kitiems žmonėms. Ir ne – tai nėra „Transeksta“ monopolinių galių išraiška.
„Techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė.“ Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, beveik prieš porą dešimtmečių sprendęs vieną pirmųjų ginčų tarp asociacijos „Transeksta“ ir automobilių remontininkų bei savo poziciją pareiškusios Konkurencijos tarybos.
Teismas konstatavo, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“.
Ši nuostata užfiksuota ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. 4 str. apibrėždamas saugaus eismo principus nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“.
Su realybe prasilenkia p. A. Bagdono teiginiai, esą „pačios TA įmonės nėra tikrinamos“. Visas 69 TA stotis nuolat inspektuoja LTSA (Lietuvos transporto saugos administracijos) pareigūnai, perpatikrinantys dalį automobilių, bei Nacionalinio akreditacijos biuro tarnautojai. TA įmonių kontrolierių darbą atidžiai stebi ir teisėsaugos pareigūnai.
„Rinkoje, ypač didžiuosiuose miestuose, reikia kitų patikimų servisų, kurie galėtų tvarkingai atlikti automobilių patikrą ir patį automobilių aptarnavimą padarytų patogesnį“.
Ribotas paslaugų spektras
Techninės apžiūros įmonių privalo atitikti vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms keliamus reikalavimus, susijusius su bešališkumu ir nepriklausomumas. Jos negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. išskyrus tiesioginę. T. y. tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas.
Drauge TA įmonės atlieka ir savotišką nepriklausomų technikos ekspertų – patarėjų misiją, labai aiškiai įvardindamos, kokios automobilio detalės, mechanizmai ar sistemos iš tiesų yra susidėvėjusios, kas kelia padidintą riziką eismo saugumui ir ką būtina keiti.
Suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės „tikrintų“ savo pačių darbo kokybę. Tokiu atveju užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo techninės apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau.
Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 96 - 98 proc. automobilių (Lietuvoje apie 50-52 proc.). Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra „be techninių defektų“, kas, akivaizdu, yra ne tiesa. Tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali tik techninės apžiūros kontrolierių netinkamai atliekama techninė apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu.
Svarbu tai, kad Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) valdybos nariai vienabalsiai nepritarė liberalizavimo žingsniui ir esamos techninių apžiūrų sistemos sugriovimui. Automobilių gamintojų atstovybės bei iš tiesų profesionaliai dirbantys, savo meistrų kvalifikacija besirūpinantys
„LAA daug metų bendradarbiauja su „Transeksta“, matė, kaip kūrėsi, tobulėjo, įdiegė informacines sistemas techninių apžiūrų stotys. Kiekvieną dieną mūsų asociacijos nariai naudojasi techninių apžiūrų stočių paslaugomis ir pasitiki techninių apžiūrų centrų patikrų rezultatais, kontrolierių kompetencija ir informatyvumu“, – teigia LAA.
Maksimalias techninės apžiūros kainas kiekvienais metais pagal specialią metodiką (atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, techninės apžiūros centrų pateiktus finansinius duomenis ir apskaičiuotas sąnaudas) perskaičiuoja Lietuvos transporto saugos administracija. 2022 m. visų dešimties TA įmonių pajamos siekė 24 mln. eurų, o pelningumas neviršijo 7 proc.
