Manipuliavimo LIBOR palūkanomis skandalas gali tapti brangiausiu ir didžiausias pasekmes turinčiu skandalu bankų istorijoje. Jei į jį įsivėlusios finansinės institucijos nori, kad skandalas nesugriautų jų verslo ir nesužalotų ekonomikos, jos turi veikti greitai, rašo „Bloomberg“.
JAV, Kanados, Europos ir Azijos tyrėjai dėlioja kvapą gniaužiantį godumo ir apgavysčių paveikslą. Kad paslėptų savo institucijų problemas finansinės krizės metu, ar padidintų savo prekybininkų pelnus, bankininkai sąmoningai teikė klaidingus duomenis skaičiuojant Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normą, pagrindinę normą, kuri daro įtaką šimtų trilijonų dolerių vertės sandoriams visame pasaulyje, įskaitant būstų paskolas kintamomis palūkanomis, korporacijų paskolas ir palūkanų normų apsikeitimus.
450 mln. JAV dolerių bauda, skirta pirmajam prisipažinusiam „Barclays“ bankui, yra tik pradžia. Prižiūrėtojai gali ir turėtų skirti daugiau baudų ir kitiems bankams, kad užkirstų kelią tokiems veiksmams ateityje, teigia „Bloomberg“ redaktoriai.
Dar svarbiau, pirmą kartą kriminaliniai kaltinimai gali grėsti stabiam bankininkų ir prekybininkų ratui. Už savo veiksmus finansinės krizės metu jie gali būti nubausti laisvės atėmimo bausme – tai reikalingas atpildas, kuris padėtų sureguliuoti industrijos moralinį kompasą.
Tačiau teismo bylos gali dvasinį apsivalymą paversti sistemine tragedija. Ieškovai varijuoja nuo investicijų firmų iki savivaldybių. Dauguma jų pirko obligacijas ar įvykdė sandėrius, kurių mokėjimai buvo susiję su LIBOR. Ieškovai dabar reikalauja iš bankų kompensacijos už specialiai nuvertintą palūkanų normą.
Prekybininkų pastangos suklastoti LIBOR tam tikromis dienomis, kurias detaliai atskleidė „Barclays“ atvejis, neabejotinai susilauks dar daugiau ieškinių.
Skaičiuojama, kad su bylomis susiję mokėjimai šiuo metu siekia milijardus ar dešimtis milijardų dolerių. Tačiau visas bylinėjimosi mastas, nebus žinomas, kol nepaaiškės civilinių ir kriminalinių tyrimų detalės.
Norint suprasti skandalo mastą reikia apsvarstyti štai ką: jei LIBOR buvo metams sumažintas maždaug 0,1 procento, 300 trln. JAV dolerių vertės paskolų normų apsikeitimo sandorių neatitikimas siekia 300 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro beveik penktadalį 16 bankų, kurių ataskaitos 2008-aisiais buvo naudojamos skaičiuoti LIBOR, kapitalo.
Niekam nebus naudinga, jei dešimtmečius truksiančių ginčų galimybė ir užsitęsusi nežinomybė apie bendrą sumą, žlugdo bankų sistemą. Tai išties paskutinis dalykas, kurio reikia problematiškai pasaulio ekonomikai. Bankų vadovai, prižiūrėtojai ir prokurorai turėtų dabar galvoti apie greitą išeitį, išmokėti kompensacijas aukoms ir judėti toliau.
Fondas, kurį „British Petroleum“ specialiai įkūrė apmokėti 2010 m. naftos išsiliejimui Meksikos įlankoje, yra vienas iš galimų sprendimų pavyzdžių. Bankai gali sujungti savo išteklius į pasaulinį LIBOR aukų kompensacijų fondą, paskirti nepriklausomą administratorių ir sukurti skaidrią žalos apskaičiavimo formulę. Taip galima būtų įtikinti piktus klientus derėtis, o ne kelti ieškinius, kurie tik praturtintų armiją advokatų.
Toks žingsnis iš bankų pareikalautų daug tarpusavio bendradarbiavimo ir atvirumo, aiškina redaktoriai. Visų pirma, jie turėtų sugalvoti, kaip apskaičiuoti, kiek pasikeitė LIBOR dėl jų klaidingų ataskaitų. Be to, jie turėtų nuspręsti, kokia atsakomybės dalis tenka kiekvienam bankui. Vienas bankas („Barclays“ būtų tam pirmas kandidatas) turėtų imtis vadovauti fondo įsteigimui ir spausti kitus bankus vėliau sumokėti savo dalį.
Vyriausybės galėtų pagreitinti šį procesą. Greitai iškeldamos ir išspręsdamos kriminalinius kaltinimus finansinėms institucijoms (o ne kaltinimus asmenims, dirbantiems šiose institucijose), jos greitai pašalintų kliūtis, sulaikančias bankus nuo kaltės pripažinimo.
LIBOR skandalas iliustruoja liūdną moralinį bankrotą, kuris ištiko kai kurias finansų sritis. Jei atsakas į tai neparodys aiškaus atsiribojimo nuo praeities, skandalo atskambiai gali vėl pažeisti milijonus nekaltų žmonių, teigia „Bloomberg“ redaktoriai. Šį kartą finansų sektoriui yra likę nedaug geros reputacijos, kurią jis galėtų paaukoti.
