Praėjusių metų gruodį Kuba leido formuoti ne žemės ūkio kooperatyvus. Tai naujausias posūkis mažos apimties liberalizavimo serijoje, leisiantis kurti mažą ir vidutinį verslą Kuboje, bei pakeisti šalies ekonomikoje vyraujančius sektorius, rašo „Forbes.com“.
Maži pasikeitimai, leidžiantys steigtis privačioms kompanijoms Kuboje, sutapo su JAV politikos pasikeitimais: ekonominis embargas, draudžiantis Kuboje steigtis amerikiečių įmonėms ir atvykti šalies piliečiams, po truputį byra. 2009 metais JAV prezidentas Barackas Obama palengvino kelionių ir piniginių pervedimų suvaržymus Kubos amerikiečiams, taip sudarydamas sąlygas jiems investuoti į nedidelius verslus. JAV piliečiai dabar gali legaliai keliauti į Kubą. Tačiau laikas pasvarstyti, ar Kuba yra tinkama kandidatė į besivystančios rinkos poziciją.
JAV viešoji nuomonė keičiasi dėl gerėjančių santykių su šia šalimi, o amerikietiškas verslas ypač nori pasinaudoti nauja rinka, kuri tikėtina gali sukurti 1 mlrd. JAV dolerių vertę per metus.
Žemės ūkio produktai
Nepaisant embargo, JAV yra didžiausia maisto ir žemės ūkio produktų eksportuotoja į Kubą, tiekianti apie 30 proc. šios šalies maisto importo. Po 2000 metų Prekybos sankcijų reformos ir priimto Eksporto plėtros akto, šimtai JAV verslininkų kasmet keliauja į Kubą parduoti žemės ūkio produkcijos. Pagrindinis masalas tas, kad Kuba privalo iš anksto už ją sumokėti.
Kuba jau įsigijo žemės ūkio produkcijos daugiau nei už 3,5 mlrd. JAV dolerių iš JAV nuo prekybos pradžios 2001 metais. Kuklūs 138 mln. JAV dolerių vertės pardavimai išaugo iki 710 mln. JAV dolerių 2008 metais – tokią statistiką pateikia JAV ir Kubos prekybos bei ekonomikos taryba.
JAV žemės ūkio produkcijos eksportas sumenko pastaraisiais metais, kai Kubos ekonominės bėdos privertė ieškoti pigesnių prekių ir ne tokių sudėtingų sąlygų, pavyzdžiui Vietname ar Venesueloje. JAV ir Kubos prekybos bei ekonomikos taryba pažymėjo, kad 2011 metais žemės ūkio produktų eksportas krito 6 proc., po dar didesnio smukimo 2010 metais, kuris sudarė 31 proc.
AP žurnalistas Peteris Orsis, lankydamasis Havanos žemės ūkio mugėje praėjusių metų lapkritį, pastebėjo, jog „kai kurių JAV parduodamų produktų, tokių kaip sojos pupelės ar vištienos, pardavimai laikosi stabiliai. Tačiau kai kuriems sekasi kur kas prasčiau – tarp jų jis paminėjo prekių ženklais pažymėtą maistą ir grūdus.“ Tačiau jis pažymėjo, jog JAV kompanijos, pavyzdžiui, „Kellogg‘s“ ar „Gastorade“, situaciją vertina optimistiškai ir stengiasi prisitaikyti iki tol, kol bus panaikintas embargas.
Vėsus verslo klimatas
Didelė dalis Kubos verslo sektorių turi augimo potencialo, pavyzdžiui, turizmas, aukštesnės vertės žemės ūkis, netgi gamtos ištekliai. Tačiau valdyti verslą šioje šalyje vis dar nėra paprasta.
„Kuboje galiojantys užsienio investicijų teisės aktai numato geras sąlygas ir keletas jungtinių bendrovių sėkmingai laikosi šios šalies ekonominėje sistemoje. Tačiau valdžia vis dar laiko nežinioje daugelį norinčių pradėti verslą, versdama juos laukti žalios šviesos“, - aiškina Brookingso institucijos ataskaitą rengęs Richardas E. Feinbergas.
Jis tvirtina, kad užsienio investuotojai susiduria su „lanksčiomis teisinėmis sistemomis“ ir „vėsiu verslo klimatu“, tačiau paaiškina, kad yra keletas Kubos socialistinės ekonomikos privalumų užsienio kompanijoms.
„Kartą leidus veikti, kompanijoms dažniausiai garantuojamas monopolis ar didelė rinkos dalis svarbiuose sektoriuose. Kuba riboja įėjimą į rinką kitiems užsienio konkurentams ar nacionalinėms kompanijoms“, - sako jis.
Augančiame turizmo sektoriuje daugelis Europos ar Kanados kompanijų veržiasi į priekį plėtodamos didelius viešbučių ir golfo aikštynų tinklus, nepaisant kai kurių viešai nuskambėjusių bylų, dėl kurių užsienio kompanijų vadovai atsidūrė kalėjime. Kompanijos rizikuoja, mat jų įsitvirtinimas itin atsipirks, kai bus atvertos durys JAV turistams.
Laiko klausimas?
Tad kada tikėtina, kad embargas bus panaikintas? Iš JAV pusės, embargas nebus naikinamas be Kongreso patvirtinimo, o jame vis dar išlieka susiformavusi aiški opozicija šiuo klausimu. Vis dėlto daugiau pasikeitimų reikėtų pačiai Kubai, kurioje niekas greičiausiai neįvyks nei kitą savaitę, nei kitais metais. Tačiau didėjančios šalies užsienio investicijos yra galimybė tvariam augimui ir pokyčiams. Nutiko ir dar vienas svarbus, tačiau mažiau pastebėtas pasikeitimas: 2011 metais, pirmą kartą per penkiasdešimtmetį, tapo legalu kubiečiams pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą. Tai gali lemti didelius socialinius pokyčius, o laikui bėgant ir politinius, kurie gali sušildyti JAV ir Kubos santykius.
R. E. Feinbergas sako, kad iki embargo panaikinimo, JAV turėtų kliautis pastarojo meto liberalizmo apraiškomis, kad tik paskatintų privataus sektoriaus plėtrą Kuboje.
Taigi tikrai ne per anksti amerikietiškoms kompanijoms pradėti galvoti apie būsimas investavimo galimybes Kuboje. Verslas turėtų stebėti JAV ir Kubos santykius, taip pat privačių kompanijų plėtrą pastarojoje šalyje.
„Kuba tampa vis svarbesne rinka JAV kompanijoms. Visi nori ten dirbti, - sako „Atlanta Intervision Foods“ vykdantysis direktorius Hectoras Rainey‘us. – Jei kas staiga pasikeistų, geriau jau būti padariusiam pirmuosius žingsnius.“
