Iškastinio kuro naudojimas yra pagrindinė klimato kaitos priežastis dar nuo pramonės perversmo laikų, kuomet energijai išgauti buvo deginama anglis, o į atmosferą patekdavo didžiulis kiekis CO2. Šiandien nuo naftos priklausomas transporto sektorius Lietuvoje yra ne tik vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, tačiau ir didžiausią įtaką oro taršai kietosiomis dalelėmis darantis sektorius, dėl kurio įvyksta apie 3000 priešlaikinių mirčių kasmet.
„Transporto sektorius turi keistis, jei norime tvarios ir konkurencingos ekonomikos. Pandemijos metu susiklosčiusi situacija akivaizdžiai parodo, kad priklausomybė nuo naftos yra žalinga tiek ekonomikos stabilumui, tiek drastiškai veikia aplinką. Žaliasis kuras ir atsinaujinančių šaltinių naudojimu paremtos transporto priemonės yra ateitis, kurios link turime eiti“, – sako „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė.
Lietuvos akiratyje – ambicingi tikslai
Pasaulyje populiarėja elektra varomi automobiliai, tačiau Europos keliuose jų dar palyginus nedaug. Šiandien paprasčiausiais būdas vairuotojams prisidėti prie taršos mažinimo yra naudoti ekologiškesnius degalus. Pastaraisiais metais sparčiai auga etanolio, kuris yra gaminamas iš javų ir įmaišomas į benziną, naudojimas. Tokios sudėties kuras turi mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis.
Europos Sąjungoje 2019 metais etanolio suvartojimas išaugo iki 7,22 mlrd. litrų. Biodegalų gamybai taip pat gali būti naudojamos kitos žaliavos – pramonės šakų gamybos ar buitinės atliekos, ne maistui skirti žemės ūkio produktai. Tokiu būdu biodegalų gamyba ne tik prisideda prie CO2 emisijų mažinimo, bet ir atliekų prevencijos, žiedinės ekonomikos vystymo.
Lietuva siekia padidinti transporto sektoriuje sunaudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių kiekį iki 15 procentų. Ambicija – didelė, tad turėtų būti skatinamas ne tik biodegalų maišymas į iškastinį kurą, bet ir plėtojama naujos kartos degalų gamyba. Itin perspektyvi sritis – kuro gamyba iš atliekinių medžiagų. Šioje srityje didelių laimėjimų jau yra pasiekusi Lietuvos įmonė „Kurana“, galinti tapti pavyzdžiu kitoms įmonėms, siekiančioms kurti žaliąsias inovacijas transporto srityje.
„Kurana“ – pirmoji beatliekinės gamybos įmonė Europos Sąjungoje
Pasvalyje veikiančios biodegalų įmonė „Kurana“ – viena tvariausių ir moderniausių Lietuvoje. Įmonė pirmoji Europos Sąjungoje išvystė beatliekinės gamybos procesą, sujungusi į nepertraukiamą grandinę degalams skirto bioetanolio, elektros ir šiluminės energijos gamybos procesus, kuriems naudojami tik atsinaujinantys šaltiniai. Tokiu būdu įmonė Lietuvoje sudarė sąlygas iš tvarių vietinių išteklių pagaminti degalus, elektrą ir šilumą, nepriklausant nuo žaliavų importo iš užsienio šalių. Šis pasiekimas reikšmingas ne tik mažinant aplinkos taršą, bet ir didinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Gamybos procesams „Kurana“ iš ūkininkų superka grūdus, kurie yra netinkami maisto pramonei, ir iš jų gamina bioetanolį, elektros ir šilumos energiją, o taip pat trąšas ir pašarus, kuriuos vėliau naudoja patys ūkininkai.
„Kurana“ gaminami biodegalai į aplinką išskiriančia net 72 proc. mažiau anglies dvideginio nei mineraliniai degalai. Pasiekti šį rezultatą padėjo kvietrugių kultūros pritaikymas gamybos žaliavoms. Įmaišius į benziną 10 proc. etanolio, į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų sumažėja iki 30 procentų. Lietuvoje į kiekvieną benzino litrą šiuo metu įmaišoma iki 10 proc. bioetanolio.Bioetanolis taip pat naudojamas kituose sektoriuose – langų ploviklių bei dažų skiediklių gamyboje. Biodujos panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai, kurios užtenka „Kurana“ gamyklos poreikiams patenkinti, o pagaminamos elektros perteklius parduodamas elektros tinklams. Produkcijos metu gaunamos organinės trąšos keliauja į ūkininkų laukus.
Tvari ekonomika – galimybės verslams
Pasak „Norway Grants“ vadovės Inos Sinkevičiūtės, „Kurana“ yra puikus pavyzdys, kaip inovatyvus ir į tvarumą orientuotas verslo modelis atnešą įmonei komercinę naudą bei prisideda prie valstybei svarbių strateginių tikslų – aplinkos taršos mažinimo ir energetinės nepriklausomybės.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) šiuo metu įgyvendina „Norway Grants“ investicijų programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, kurios tikslas yra prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo bei padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.
„Programoje gali dalyvauti Lietuvos įmonės, vystančios žaliųjų inovacijų projektus – kuriančios technologijas ir produktus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo bei atsinaujinančių išteklių naudojimo įvairiose pramonės šakose. Verslai, pateikę paraiškas dalyvauti programoje, galės gauti investicijų savo projektams įgyvendinti, – aiškina I. Sinkevičiūtė. – Inovacijų vystymas gali tapti viena iš ekonomikos atsigavimo priemonių pandemijai pasibaigus – ekspertai prognozuoja, kad pasaulis nebus koks buvęs: daug verslų liks prie skaitmeninių formatų, augs robotizacijos paklausa, taip pat būtinybė mažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių žaliavų. Reikės efektyvesnių, patogesnių, vartotojui draugiškesnių sprendimų – tai yra galimybės verslui savo inovacijomis užpildyti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose atsirandančias nišas“.
