Dauguma darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Kandidatai piktinasi, kad darbdaviai labiau nei išsilavinimo reikalauja darbo patirties, o jos turi mažiau kandidatų. Kokią įtaką įsidarbinimui daro išsilavinimas, galbūt jis – jau antraeilis ir nieko nebelemiantis dalykas?
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbdavių apklausos rezultatai patvirtina darbo ieškančiųjų teiginius – dauguma darbdavių, ieškodami tinkamų darbuotojų, didžiausią dėmesį kreipia į darbuotojo patirtį (35 proc. darbdavių). Tik paskui atsižvelgiama, koks kandidato išsilavinimas (23 proc.), kaip kandidatas pristato save pokalbio metu (23 proc), kokia asmens motyvacija (18 proc.).
Paklausti konkrečiai, ar rinkdamiesi būsimą darbuotoją atsižvelgia, koks kandidato išsilavinimas, pusė darbdavių pripažįsta, kad jiems svarbu, kokia kandidato išsilavinimo sritis, bet tai svarbu tik dėl to, kad jie ieško specifinių darbuotojų. Ketvirtadaliui darbdavių svarbu ne sritis, o faktas, kad kandidatas yra įgijęs kokį nors išsilavinimą, dar ketvirtadalis pripažįsta, kad kandidato išsilavinimas jiems nesvarbus, didžiausias dėmesys atrankos metu skiriamas kitiems dalykams.
Patys darbo ieškantieji mano, kad turimas išsilavinimas pagrindžia darbuotojo kompetenciją, tačiau pripažįsta, kad paskutiniu metu išsilavinimas, kaip atrankos kriterijus, visai neteko prasmės, o darbo skelbime yra įvardijamas tik dėl fakto. CVbankas.lt apklausoje dalyvavę darbo ieškantieji teigia, kad renkantis darbuotoją svarbesni motyvai yra konkrečios pareigybės patirtis, asmeninės darbuotojo savybės, pažintys, kartais netgi išvaizda ir kt.
Iš apklausų rezultatų matyti, kad šiuo metu ieškant darbo išsilavinimas gali būti svarbus tik pirmajame atrankos etape – kai darbdavys iš pateiktų CV renkasi tinkamiausius kandidatus. Jei ieškomas nespecifinės srities darbuotojas, turintis tam tikros specialybės įgūdžių ar žinių, tuomet svarbiausia faktas, kad kandidatas yra įgijęs kokį nors išsilavinimą, o ne to išsilavinimo sritis.
