„Didesnę dalį sąnaudų patirs Lietuvos elektrinė. (...) Elektrinė yra mūsų bazinis gamintojas, kuris užtikrina elektros gamybos rezervus Lietuvoje, kad atsitikus bėdai Elektrėnai mums pagamintų elektrą ir tokiu gamintoju išliks ateityje“, - žurnalistams trečiadienį teigė R.Masiulis.
Anot jo, renkant SGD išlaikymo mokestį pagal galią, galutiniai skaičiavimai paaiškės po to, kai jį suskaičiuos Kainų komisija: „Aš sakyčiau, palaukime galutinių suskaičiavimų Kainų komisijos, bet praktiškai visoms grupėms yra sutaupymai dėl šio modelio įvedimo“.
Preliminarius skaičiavimus Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariams trečiadienį pateikęs Energetikos ministerijos naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas teigė, kad įsigaliojus dujų galios mokesčiui, šilumos gamintojai sutaupytų 8,3 mln. eurų per metus, „Achema“ - 7 mln. eurų, kitiems nebuitiniams vartotojams kainos nesikeistų, o buitiniams - didėtų labai nežymiai.
Jis taip pat tikino, kad dėl naujos kainodaros 10 proc. sumažėtų elektros kaina - iki 91,5 euro už megavatvalandę.
Pramonininkams abejojant, kad paskirsčius kaštus, dujos visiems atpigs, D.Bražiūnas tikino, jog bus daugiau mokančiųjų dujų tinklų infrastruktūros mokesčius.
Pramonininkai taip pat kėlė klausimą, kaip mokestis bus skaičiuojamas ne Lietuvos vartotojams, kurie įsigyja dujas Lietuvoje arba jas gabena tranzitu per šalies teritoriją. D.Bražiūnas pripažino, kad dabartiniame įstatymo projekte tai nėra numatyta ir dėl to dar reikėtų diskutuoti: „Dėl kaimyninių šalių naudotojų pasinaudojimo terminalu yra diskutuotinas klausimas“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis teigė, kad dėl naujos kainodaros gali padaugėti atvejų, kai vamzdžių bus atsisakoma, o tuomet padidės kaštai likusiems vartotojams.
„Manau, kad taip bus. Visada tam tikri mokesčiai - istoriškai, kai buvo įvesti mokesčiai už langus (17-19-ame amžiuje toks mokestis galiojo Anglijoje, be to - jis galiojo Škotijoje ir Prancūzijoje - BNS), pradėjo mažėti langų - tai įvedus mokesčius už vamzdį, gali būti, kad bus ir atsijungimai. Kiek tai technologiškai įmanoma šilumos įmonėms pereiti ant biokuro visiškai - matyt, kad sudėtinga ir jos turės išlaikyti“, - žurnalistams trečiadienį sakė R.Dargis.
R.Masiulio nuomone, atsijungti vartotojai neturėtų, nes dujas vartoja tie, kam jos būtinos: „Dujų vartotojų nesumažės, nes jas vartoja tie, kam tų dujų reikia. (...) Tie dujų vartotojai yra išgryninti, tai stabili rinka, kur ir paskirstoma dujų saugumo dedamoji“.
R.Dargio teigimu, iš esmės ministerijos siūlymas yra geras, tačiau problema, kad sprendimai yra trumpalaikiai, o verslui reikia ilgalaikių sprendimų.
„Jie yra geresni nei dabar buvo, iki galo neaiškūs kai kurie skaičiavimo principai. Džiaugiamės, kad iš to išloš Lietuvos pramonė ta prasme, kad jos konkurencingumas pagal naujus skaičiavimus bus didesnis. Kitas klausimas, šiandien pateikti sprendimai nėra ilgalaikiai. Jie atliepia šiandienos lūkesčius ir šiandieninį vartojimą, bet turint omenyje, kad dujų vartojimas krenta dramatiškai, reikės ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie leistų pramonės konkurencingumą skaičiuoti bent 10 metų pjūvyje“, - sakė pramonininkų vadvas.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas susitikime teigė nesuprantantis, iš kur įmonė sutaupys 7 mln. eurų.
Kainų komisijos dujų ir elektros departamento direktoriaus Renato Pociaus teigimu, nauja kainodara yra žingsnis į priekį. Anot jo, pavyzdžiui, „Litgas“ parduodamų „Statoil“ dujų rinkos kainos nustatymas bus panašus į tarifų nustatymą elektros sektoriuje.
„Kaip komisija iš tikrųjų matome žingsnį į priekį. Terminalo kaštai šiai dienai yra išdėlioti tik tam tikram ūkio subjektui - tai yra reguliuojamiems gamintojams, o dabar galios dedamoji visiems sistemos vartotojams. Kalbant apie pačią schemą, siūloma reglamentuoti rinkos kainos nustatymą komisijai. Tai iš esmės tam tikra prasme analogija, ką mes skaičiuojame elektros energetikos sektoriuje rinkos kainą ir komisija atitinkamai turės parengti metodiką“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Pocius.
Vyriausybė rugsėjį turi patvirtinti gaires, pagal kurias Kainų komisija skaičiuos konkrečius infrastruktūros mokesčius. Tai ji turi padaryti iki lapkričio pabaigos. Anot R.Pociaus, komisija stengsis suspėti patvirtinti visus skaičiavimus.
Energetikos ministerija siūlo, kad SGD pardavus pigiau nei jos įsigyjamos, kainų skirtumas būtų kompensuojamas iš SGD terminalo papildomos dedamosios. SGD terminalo įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, jog šilumos ir elektros gamintojai privalomąjį dujų kiekį iš terminalo įsigytų ne už „Litgas“ nustatomą kainą, o už Kainų komisijos nustatytą prognozuojamą rinkos kainą.
Įstatyme numatoma, kad jeigu SGD bus parduodamos pigiau nei įsigytos iš Norvegijos „Statoil“, skirtumas bus kompensuojamas iš terminalo papildomos dedamosios, kurią vartotojai mokės už turimus maksimalius dujų pajėgumus, o ne priklausomai nuo įsigyto dujų kiekio, kaip yra dabar.
