Šią vasarą sezoninio darbo pasiūlymų nedaug. Braškėms skinti ar kitiems skubiems ūkio darbams ūkininkai ieško kuo mažiau darbininkų – taupo pinigus ir nervus. Moksleiviai ir studentai – aktyviausi darbo ieškotojai, tačiau pasiūlymų jiems mažiausiai. Užsienyje pasirinkimas didesnis: nuo 16 darbo valandų ūkyje iki turtuolių palydovių.„Sezonas“ gatvėje prasidėjo
Šiaulių pėsčiųjų bulvare jau stovi sezoniniai ledų šaldytuvai.
Šiaulietė Nijolė Petkevičienė – pensininkė. Po kelerių metų pertraukos ji vėl pradėjo prekiauti ledais. Moteris dirba kas antrą dieną. Pasikeičia su anūke, kuriai vasarą darbo irgi reikia.
Pradėti verslą patirties turinčiai moteriai nebuvo sudėtinga. „Pirmiausia – susiraskite bulvare vietą, kurioje norėtumėte prekiauti. Vėliau – į miesto Savivaldybę ją išsinuomoti. Tada mokesčių inspekcijoje išsipirkite verslo liudijimą. Kadangi ledai yra maisto produktas, tenka suderinti prekybą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“, – patarė ponia Nijolė.
Vieta bulvare moteriai kainuoja 130 litų per mėnesį. N. Petkevičienė prekiauja rutuliniais ledais, kuriuos įdeda į vaflinius indelius. Sako, kad jie natūralesni.
Miesto savivaldybės nurodymu, ledų pardavėjai šiemet turėjo papildomų išlaidų. Šaldytuvai privalėjo būti apklijuoti geltona plėvele, ant priekio užklijuota miesto emblema. Jei skleidžiamas skėtis, jis taip pat turi būti geltonos spalvos.
„Gal ir gražiau, tvarkingiau, tačiau mums tai tik papildomos išlaidos“, – sako N. Petkevičienė ir jau dabar tikisi šilto rudens, kad galėtų ledais prekiauti iki spalio.
Visą gyvenimą prekybininke dirbusi moteris mano, kad susirasti darbą žmonėms neturėtų būti sudėtinga. „Svarbiausia norėti, mąstyti, drąsiai imtis veiklos. Tačiau dabar dauguma tingi“, – mano ledų pardavėja.
Muzikantai gauna aukų, o ne pajamų
Gatvėje „dirba“ ir muzikantai. Akordeonininkas Rolandas šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o smuikininkė Rūta – verslo ekonomiką Šiaulių universitete. Rūta neatmeta, kad kada nors sukurs verslą, susijusį su muzika.
Studentai pėsčiųjų gatvėje groja šeštus metus. Žmonės noriai aukoja.
Gatvės muzikantai neapmokestinami, todėl talentingiems studentams ar moksleiviams tai yra priimtinas būdas užsidirbti. Tiesa, grojimu reikia nedrumsti viešosios tvarkos, o svarbiausia – nekaulyti pinigų iš praeivių.
„Mes niekada neprašome pinigų su kepurėmis. Žinome, kad kabinėjimasis atstumia“, – sakė Rolandas.
Sezoninis darbas neapsimoka
Ar yra sezoninio darbo pas ūkininkus?
Ūkininkas, nepanoręs būti įvardintu, dėstė teisybę apie valstybės požiūrį į sezoninį darbą: „Talka įstatymiškai egzistuoja, tačiau visi su ja susiję poįstatyminiai aktai yra panaikinti. Jei net ir teisėtai pasamdysi žmones skubiems darbams ir užsuks į „svečius“ darbo inspektorius, gali tekti prasitampyti teismuose metus ar net dvejus dėl nelegalaus darbo“.
Ūkininkas sako, kad darbo inspekcija tik deklaruoja, jog bendrauja su verslininkais geruoju, leidžia jiems pasitaisyti, o iš tiesų – veržiasi į laukus, tikrina ir kerta iš peties. Kai paprašai aiškiai išdėstyti visas taisykles – pasiunčia aiškintis į Vilnių.
„Užsienio valstybės į sezoninių darbų apmokestinimą žiūri kaip į menkavertes pajamas, todėl visa apskaita ir įdarbinimas yra supaprastinti, – teigia ūkininkas. – Pas mus valdininkai, kurie nesukuria jokio vidaus produkto, apkrauna tik rūpesčiais.“
Vyras tvirtina, kad šį sezoną žmonių bus pasamdoma daug mažiau, nei jų iš tiesų reikėtų.
Valdžios galvos apytuštės
Jaunuolių iki 18 metų darbdaviai vengia, nes šie daugelio darbų negali dirbti, jų darbo laikas yra ribotas, o įdarbinimo sąlygos sudėtingesnės nei suaugusio žmogaus. Samdyti kelioms dienoms neapsimoka pačiam darbuotojui.
„Nereikia niekam aukotis, tiesiog padarykime, kad visiems būtų geriau. Valdžia matematiką išmoko tik dalinai – atimti ir padalinti. O pridėti ir stengtis, kad daugintųsi žmonėms – nemoka. Mums turėtų net primokėti, kad mes įdarbiname moksleivius ir studentus. Dabar dauguma jų išlekia dirbti į užsienio ūkius. O galėtų dirbti čia, tausoti sveikatą ir pakankamai uždirbti“, – tvirtino „Šiaulių kraštui“ ūkininkas.
Stengiasi samdyti ilgesniam laikui
Dainius Serva, braškių ūkio savininkas, seniai nebesamdo sezoninių darbuotojų dešimtimis. Pakanka 5-6 žmonių. Jei reikia papildomai – pakabina skelbimą darbo biržoje.
Ūkininkas džiaugiasi tais darbuotojais, kuriems teko ragauti panašios duonos užsienio ūkiuose. Jie moka našiai dirbti, nedaro broko.
Anksčiau braškes tekdavo nuskinti per tris savaites. Dabar, „sužaidus“ braškių veislėmis, skinama kone du mėnesius.
Kai ūkininkas samdydavo po 30 darbuotojų, pelno būdavo mažiau. Braškėms parduoti žmogaus nesamdo. Tai spėja atlikti ūkininko žmona ir vaikai.
Ūkininkui gerai būtų, jei galėtų pasamdyti žmogų kelioms dienoms ar savaitei. Dabar tai praktiškai neįmanoma. Reikia sutvarkyti daug įdarbinimo dokumentų. Dar diena praeis, kol žmogus praeis medicininę komisiją. Vienintelis tokios darbo sutarties pliusas – pasibaigus darbams, paprasčiau atleisti.
„Tokia sistema nenaudinga nei mums, nei darbuotojui. Nė vienas iš ūkininkų neturime laiko bylinėtis su darbo inspekcija, todėl nerizikuojame“, – aiškina D. Serva.
Kiek uždirba braškių skynėjas? D. Serva neatskleidžia skaičių, tačiau tikina, kad pakankamai: „Jei žmogus mažai uždirba, jis ūkiui nereikalingas. Kam kankinti jį ir save?“
Moksleiviams – nė vieno pasiūlymo
Rima Šeškutė, Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja, teigia, kad moksleiviai nuo 14 metų ir studentai darbo daugiausiai susiranda per pažįstamus arba pagal skelbimus.
Anot R. Šeškutės, Darbo biržos tinklalapyje norintiems dirbti studentams ir moksleiviams yra atsiras skyrius. Tiesa, tądien ten buvo tik trys darbo pasiūlymai ir visi tinkami tik sulaukusiems 18 metų: reikalingas barmenas-padavėjas, pardavėjas ir programuotojas.
Aktyvi paieška, bet naudos mažai
Jaunimo darbo centro darbuotoja Jolanta Bagdonavičienė akcentuoja, kad 14-17 metų jaunuoliai darbo ieško aktyviausiai, tačiau galimybių jiems įsidarbinti – mažiausiai: „Patariame ieškotis darbo internete, klausinėti tėvų, pažįstamų“.
Įstatymai leidžia moksleiviams nuo 14 iki 18 metų dirbti lengvus darbus. Moksleiviams leidžiama ravėti daržus, sodinti gėles, tačiau dauguma jų dirbs nepilną darbo dieną. Taip pat leidžiama rinkti vaistažoles, kankorėžius, ganyti naminius paukščius, varstyti raištelius į batus, aprengti drabužiais lėles, išnešioti spaudą, fotografuotis ir filmuotis sesijose, neturinčiose neigiamo poveikio dorovei.
Dorovė už ribų
Ieškantiems sezoninio darbo interneto platybėse, pirmiausia į akis krenta daugybė skelbimų apie darbą Anglijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos ūkiuose. Darbas dažniausiai legalus, neblogai apmokamas, tačiau gali tekti vargti ir po 16 valandų per parą. Miegoti palapinėse, praustis lauko dušuose. Panašių pasiūlymų apie tokį darbą Lietuvoje – kone vienas iš šimto.
Dar labiau jauni perspektyvūs žmonės viliojami lengvu uždarbiu tinklinio marketingo srityje. Taip pat siūloma uždirbti internete nuolat spaudinėjant įvairias nuorodas.
Ne mažiau skelbimų, siūlančių užsidirbti egzotiškų šalių kurortuose. Ieškoma animatoriaus, kuris viešbučių lankytojams rengia įvairias pramogas, gražioms merginoms siūlomas šokėjos darbas ar konsumatorės. Tai merginos, kurios tarsi netyčia atsiranda šalia įkaušusio turtingo kavinės lankytojo, palaiko jam kompaniją, o šis, užliūliuotas žavios moters kerų, negailėdamas žeria pinigus į kasą. Iš striptizo šokėjos reikalaujama patirties, o konsumatorei jos nereikia. Pakanka geros išvaizdos.
Taip pat studentėms siūlomas ir „webmodelio“ darbas: per internetinę kamerą bendrauti su padykusiais klientais.
Alvydas Januševičius