Ar prasidės naftos gavyba vadinamajame Kaltinėnų plote – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, priklausys nuo strateginio tokios gavybos galimų pasekmių aplinkai vertinimo. Jį jau pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Nuo gautų išvadų priklausys, ar bus organizuojamas konkursas angliavandenilių ištekliams Kaltinėnų plote naudoti.
Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, labai tikėtina, kad šiame plote bus rasta organogeninių kūnų – rifų, kuriuose gali būti naftos išteklių. Iki šiol šalyje rasti naftos telkiniai dažniausiai glūdi vidurinio kambro smiltainio sluoksniuose, tačiau keli aptikti ir rifuose.
Pirmieji nedideli rifai buvo aptikti 1967 m. pietvakarių Lietuvoje – Kybartų plote, o 1969 m. gretimame Kudirkos Naumiesčio plote rastas didžiausias iš šiuo metu žinomų šalyje Kudirkos rifas.
Siekiant išsiaiškinti rifų paplitimą ir įvertinti jų perspektyvumą naftos gavybos požiūriu, dar 1976 m. pradėti geofiziniai ir gręžimo darbai. Išgręžus gręžinius Kudirkos Naumiesčio ir šiauriniame Bliūdžių plotuose, rifuose buvo aptikti pirmieji naftos telkiniai. 1993-1994 metais analogiški gręžimo darbai atlikti šiaurinėje Lietuvos dalyje išilgai Kurtuvėnų regioninio profilio, kertančio Žemaitijos aukštumos rytinę dalį bei Mūšos–Nemunėlio žemumos vakarinę dalį. Vakarų Sutkų zonoje buvo išskirtos dvi atskiros pakopos: vakarinė ir rytinė. Geologų manymu, perspektyviausias plotas naftai kauptis yra šelfo srityje tarp šių abiejų pakopų.
