Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad dėl finansų krizės negalima kaltinti vien bankų, nes jie veikia tokioje teisinėje aplinkoje, kokia sukuriama. Jis taip pat pripažįsta, kad kreditavimas dar negreitai grįš į buvusį lygį.
Tuo tarpu ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Ar bankai valdo Lietuvą?" S. Kropui prieštaravo, kad akivaizdu, jog bankai daro įtaką vadžios priimamiems sprendimams.
Pasak K. Jaskelevičiaus, vienas tokios įtakos pavyzdžių - vis nepriimamas fizinių asmenų bankroto įstatymas.
"Tam, kad ekonomika atsigautų, reikalinga ir bankų pagalba. O kadangi ir bankai susiduria su problemomis, spręsdami savo problemas, norom nenorom vėl daro įtaką šalies ekonomikai", - kalbėdamas apie bankų nenorą teikti paskolas sakė K. Jaskelevičius.
S. Kropas aiškino, kad dėl to kalta teisinė aplinka, nes bankai dėl Lietuvos valiutos modelio šalies ekonomikoje vaidina per didelį vaidmenį.
"Lietuvoje bankai vaidina perdėm svarbų vaidmenį, dėl mūsų valiutos modelio nėra kito kelio pateikti pinigų į rinką kaip tik per bankų sektorių. Buvo sudaryta tokia teisinė aplinka, kuri leido pinigus gauti palankiomis sąlygomis ir greitai, todėl susidarė per didelis namų ūkių sektoriaus kreditavimas, kuris galėjo būti ribojamas. Bankai čia įtakos nedarė, veikė tokioje aplinkoje, kokia ji buvo", - teigė S. Kropas.
Žalgirietis Rolandas Paulauskas bankus kaltino, kad šie sąmoningai viliojo klientus lengvais kreditais, skatino imti tiek vartojimo, tiek būsto paskolas ir taip gyventojus padarė savotiškais piniginiais narkomanais.
Negana to, pasak R. Paulausko, Skandinavijos bankai iš savo šalių patirties žinojo, kuo baigsis augantis nekilnojamojo turto burbulas, tačiau jo pūtimąsi tik skatino.
S. Kropas sutiko, kad neatsakingas skolinimas yra rizikingas, tačiau teigė, kad nė viena paskola nebuvo išduota neįvertinus kliento mokumo, nepriėmus atitinkamo užstato.
Pasak S. Kropo, į Lietuvą atėję užsienio bankai šalies ekonomikai davė tik naudos, o Skandinavijos bankai į mūsų rinką ėjo, nes buvo kalbama apie bendrą Baltijos šalių rinką.
"Skandinaviški bankai turėjo tam tikrą patrauklumą, nes ir politine prasme Šiaurės ir Baltijos šalių regionas buvo laikomas viena būsima rinka. Čia ėjo skandinaviškos žiniasklaidos, informacinių technologijų, baldų gamybos ir kitos kompanijos. Bankai irgi padarė tą žingsnį", - aiškino S. Kropas.
K. Jaskelevičius pritarė, kad Skandinavų bankų atėjimas stabilizavo Lietuvos finansų sektorių, tačiau teigė, kad buvo padaryta klaida leidžiant bankinę rinką koncentruoti vieno regiono šalių rankose.
Paklaustas, ar bankai prisideda prie krizės įveikimo naštos, S. Kropas sakė, kad komerciniai bankai kalbasi su kiekvienu problemų turinčiu klientu, formuoja atidėjinius blogoms paskoloms, tačiau daugiau nieko negali padaryti dėl atsakomybės prieš indėlininkus.
"Reikia, kad indėlininkai jaustųsi saugūs. Ką pasakyti indėlininkui, kad tu pasidalink našta ir 10 proc. indėlio neatgausi?" - klausė Bankų asociacijos prezidentas.
"Bankai - ne labdaros organizacijos, ne Maltos ordinas", - jam pritarė K. Jaskelevičius.
S. Kropas taip pat pripažino, kad lengvesnių skolinimosi sąlygų artimiausiu metu tikėtis neverta.
"Tokios skolinimosi sąlygos ilgai negrįš. Visame pasaulyje to, kas buvo, nebus ilgai", - sakė jis.
