Nagrinėjant fundamentalius aukso rinkos veiksnius, atrodytų, jog JAV ir Europoje išliekančios itin žemos bazinės palūkanų normos turėtų būti palankios aukso kainai. Istoriškai žemos palūkanų normos jau laikosi kurį laiką, prognozuojama, jog neviršijančios 1 proc. gali išsilaikyti iki 2015–2016 m. Pigūs pinigai, ekspansinė pinigų politika turėtų didinti vartojimą, tokiu būdu būtų skatinamas ekonomikos augimas, o šitai, kitoms sąlygoms nekintant, reiškia spaudimą darbo užmokesčiui, prekių kainoms augti, atitinkamai – riziką didėti infliacijai. Auksas istoriškai yra laikomas priemone apsisaugoti nuo infliacijos, taigi tokioje aplinkoje turėtų augti aukso paklausa. Tačiau vyksta priešingi procesai, mat šiuo metu veikia daugiau veiksnių, nei šis vadovėliuose aprašytasis.
Galima svarstyti, jog galbūt rinkos dalyviai jau yra įvertinę „pigių pinigų“ poveikį aukso rinkai. Šiuo metu investuotojai labiau orientuojasi į centrinių bankų ateities planus ar šių planų pokyčius, kuriuose anksčiau ar vėliau gresia griežtesnė pinigų politika, kuri neigiamai veiks aukso kainą. Tačiau vėlgi nėra taip paprasta.
Tęsia nuosmukio kryptį
Aukso kaina su pasišokinėjimas tęsia smukimo tendenciją, kuri prasidėjo dar 2011 m. rudenį, kai buvo pasiektas visų laikų kainos rekordas – 1900 JAV doleriai už Trojos unciją. Nors nuo metų pradžios šis taurusis metalas atpigo maždaug trečdaliu, tačiau spalį vėl ėmė brangti dėl JAV valdžios darbo sutrikdymo pasekmių ir prastesnių nei tikėtasi rugsėjo mėnesio JAV darbo rinkos rodiklių.
Spalį baimės dėl JAV ekonomikos būklės vertė rinkos dalyvius atitolinti JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) politikos griežtinimo datą iki 2014 m. pirmojo pusmečio. Tad nepaliestas „spausdinamų“ pinigų (kas mėnesį FED rinkoje nuperka obligacijų už 85 mlrd. JAV dolerių) srautas leido auksui per kelias savaites, iki lapkričio pradžios, pabrangti beveik 8 proc. Tačiau jau lapkritį pasigirdo kiek griežtesnių komentarų iš FED fronto dėl pinigų politikos perspektyvų. Vienas iš FED narių pareiškė, jog apie obligacijų supirkimo masto mažinimą gali būti svarstoma jau gruodžio susirinkime. Be to, Europos centrinis bankas lapkričio 7 d. sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. Tai leido žymiai pabrangti JAV doleriui, kuriuo skaičiuojama aukso kaina.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, gali atrodyti keista, jog spalį prastos ekonominės žinios ar baimės dėl jų kėlė aukso kainą. Tuo tarpu dabar lygiai tas pats monetarinio skatinimo tęsimas į ateitį (arba tiesiog gerų ekonominių žinių stoka) tempia aukso kainas žemyn. Pastarųjų dienų aktualijos (panašu, kad ir nemenkai pagardintos metų pabaigos ir pozicijų uždarinėjimo prieskoniais) sako, kad kuo ilgiau palūkanos JAV bei euro zonoje išliks žemos, tuo ilgiau „nemokami pinigai“ plūs į rizikingas turto klases, ir, pirmiausiai, į galvą ateina akcijos. Tuo tarpu auksas kaip „saugi investicija“ atsiduria šios karštinės užribyje. Per pastarąsias keturias savaites perkančiųjų auksą sumažėjo kone trečdaliu, tai rodo, kad rinkų dalyviai yra linkę geriau būti pardavę auksą su lūkesčiu atsipirkti pigiau, o ne atvirkščiai. Tai rodo ženkliai padidėjusius lūkesčius, kad aukso kaina dar gali kristi.
Auksas – jau nėra pagrindinė saugiausia investicija
Šie metai, panašu, bus pirmieji per pastaruosius 13 metų, kuomet auksas užbaigs metus būdamas žemesnės kainos nei juos pradėjo. Tad pastarųjų metų šio tauriojo metalo kainos pokyčiai leidžia manyti, jog auksas negali būti besąlygiškai laikomas saugia investicija ir negali investuotojui garantuoti vertės stabilumo. Norintiems stabilumo verčiau rinktis patikimiausių valstybių trumpalaikes obligacijas, apdraustus indėlius ar kitas pinigų rinkos priemones. Panikos elementai (pavyzdžiui, 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai ar „Lehman Brothers“ bankrotas 2008 m. rudenį) auksą gali paversti geidžiama preke. Tačiau vis dėlto kainos svyravimai yra žymūs ir tik patvirtina taisyklę, jog auksas vis dėlto yra alternatyvioji investicija, kuri turėtų sudaryti tik labai mažą dalį investicijų portfelyje.
Dabartinė „pigių pinigų“ aplinka yra ypatinga tuo, kad ir toliau išlieka unikali kalbų, spekuliacijų, vertinimų ir netikrumo mastais. Dėl to tokios pačios naujienos vieną kartą interpretuojamos vienaip, kitą kartą – jau visai atvirkščiai. O mums tuo tarpu reikia surasti apčiuopiamų argumentų. Šiuo metu aukso kaina yra nukritusi iki 1217 JAV dolerių, ji dar gali kristi, artėjant metų pabaigai ir mažėjant likvidumui bei interesui sudaryti sandorius. Be to, JAV ir bendrai globalios ekonomikos augimu yra tikima ir jo laukiama, ir aukso kaip „saugios priemonės“ reikšmė tokiame kontekste mažėja, taigi atitinkamai išlieka spaudimas kainai žemyn. Viena iš galimybių atsigauti aukso šalininkams gali būti Pietų Korėjos ketinimai skatinti vidinės aukso rinkos skaidrumą ir mokesčių mokėjimą, užuot investavus šešėlinėje rinkoje, kas yra itin paplitusi praktika šioje šalyje. Tai suteiktų teigiamo impulso aukso kainoms. Tačiau tai jau kiti metai, o šiuos taurusis metalas užbaigia be spindesio ir džiugios nuotaikos.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
