Anot karjeros edukatorės Marijos Serbintaitės, keisti profesinį kelią niekada nėra per vėlu.
Kaip teigia karjeros edukatorė, dauguma žmonių yra vedini įsitikinimų, kad keisti karjerą gali būti per vėlu ir kad darbdaviai vyresnių žmonių nekviečia užimti pozicijų. Nors visuomenėje vis dar labai gajus jaunystės kultas ir taip gali nutikti, M. Serbintaitė įsitikinusi, kad ne visos įmonės labai kreipia dėmesį į kandidato amžių.
„Žinau moterį, kuri sulaukus 50-ies nusprendė pakeisti kryptį ir tapo IT specialiste“, – savo patirtimi dalinasi M. Serbintaitė.
Mano pašnekovė Zofija – ganėtinai panašus pavyzdys. Baigusi vadybos studijas ir 12 metų dirbusi viename iš komercinių bankų, ji savo profesiją pakeitė būdama daugiau nei 40-ies. Iš finansinių produktų pardavimų ir sėkmingo banko klientų produktų įgyvendinimo Zofija pasuko į informacinių technologijų sritį ir tapo produktų kokybės užtikrinimo testuotoja.
Nors, kaip pati teigia, tie 12 metų jai suteikė labai gerų patirčių, prie jos galutinio sprendimo labai prisidėjo noras išmokti kažko naujo.
Anot Zofijos, siekiant pakeisti profesiją, svarbiausia turėti noro, laiko, besąlyginį aplinkinių palaikymą, bent minimalių finansinių galimybių ir bene svarbiausia – aiškų planą.
„Atsisėdau ir galvojau… kas toliau? Labai racionaliai ir pragmatiškai analizavau, kokios veiklos tampa aktualios ir kur bei kaip galėčiau pritaikyti jau įgautą patirtį. Labai prisidėjo ir geopolitinė situacija, kuri vertė galvoti, kuo aš galiu būti naudinga ne tik Lietuvoje, tačiau ir tarptautinėje sferoje“, – profesijos keitimosi procesu dalinasi Zofija.
Dažniausia persikvalifikavimo priežastis – perdegimas
M. Serbintaitė teigia, kad dažniausiai žmonės persikvalifikuoja, nes perdega buvusiose darbovietėse.
„Žmonės pavagsta nuo toksiško vadovų elgesio arba pernelyg didelio darbo krūvio. Didesnis atlyginimas yra siekis, tačiau persikvalifikuojantis dažnai suvokia, kad vėl tapus jaunesnio lygio specialistu didesnio atlyginimo teks palaukti“, – pagrindines priežastis išskiria karjeros edukatorė.
Pakeitus profesiją tenka perlipti ne tik suvokimą, kad tikriausiai gausite mažesnį atlyginimą, tačiau ir abejones, ar apskritai pavyks įsitvirtinti naujoje rinkoje. Būtent tai kaip vieną sudėtingiausių profesijos keitimo aspektų išskiria kitas pašnekovas Vilmantas, iš elektronikos inžinieriaus 24-erių metų nusprendęs tapti grafiniu dizaineriu.
Paklaustas, kokios priemonės jam labiausiai padėjo sėkmingai pakeisti karjerą, Vilmantas išskyrė „YouTube“ vaizdo įrašus apie karjeros keitimą, patinkančių veiklų išsirašymą ir specialybių, atitinkančių jo pomėgius, atsirinkimą.
„Tai padaręs, išėjau iš darbo ir iškart pradėjau mokytis, kasdien tam skirdavau po 10-12 valandų, praėjau įvairius grafinio dizaino kursus mokymosi platformoje „Coursera“ ir vieną iš „Vilnius Coding School“ mokymosi programų“, – savo persikvalifikavimo procesu dalinasi Vilmantas.
Ženklai, išduodantys, kad laikas keisti profesiją
M. Serbintaitė kaip pagrindinį ženklą įvardina sekmadienio nerimą. Anot jos, svarbu sau atsakyti į klausimą, ar tai kaustantis, ar normalus prieš naują savaitę juntamas nerimas. Jei suprantate, kad vis dėlto tai kaustantis – tai yra pirmasis ženklas, galintis parodyti pokyčio poreikį.
„Netinkamas vadovo elgesys, erzinantys kolegos taip pat gali būti ryškūs ženklai, kodėl verta pagalvoti apie profesinės krypties ar bent jau darbovietės pakeitimą“, – vardina karjeros edukatorė M. Serbintaitė.
Dar vienas svarbus aspektas – tobulėjimo savo srityje nebuvimas. Jei profesinis augimas žmogui svarbus, tai taip pat gali būti aiškus rodiklis persikvalifikuoti.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Aistė Matulevičiūtė.
