Atėjo laikas gyventojams deklaruoti gautas pajamas ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Kartu su šia procedūra žmogus gali sudalyvauti skirstant biudžetą ir 2 procentus nuo savo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio paskirti pelno nesiekiančiai įstaigai, kuri turi paramos gavėjo statusą. Dėl 2 procentų gavimo paramos gavėjai intensyviai konkuruoja, ragindami būtent jiems paskirti paramą. Ši tvarka galioja nuo 2004–ųjų metų, ir tokiu būdu paramai skiriamų lėšų suma kasmet augo. Pavyzdžiui, pernai paramai buvo pervesti 72 milijonai litų.
Spėju, kad šiemet paramos davėjus ir gavėjus nustebins labai sumenkusios paramos sumos. Dažnas gyventojas suklysta manydamas, kad paramai jis gali skirti 2 procentus nuo savo pajamų. Tačiau pagal įstatymą 2 procentai skaičiuojami ne nuo gyventojo pajamų, o nuo jo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Nuo 2009 metų sausio Gyventojų pajamų mokestis sumažėjo nuo 24 iki 15 procentų, nes nuo jo buvo atskirtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o ir pats tarifas sumažintas 3 procentiniais punktais. Taigi, galimos skirti paramos suma mažės visų pirma dėl šios priežasties. Jei atlyginimas nekito, vien dėl GPM tarifo pasikeitimų paramos suma sumažės daugiau nei trečdaliu. Be to, buvo pakeista ir neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, o tai irgi turi įtakos sumokamam pajamų mokesčiui.
Praėjusiais metais mažai buvo tokių, kurių algos nemažėjo, o ir bedarbių skaičius buvo stulbinamas. Bazės, nuo kurios skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, susitraukimas taip pat turės didelės įtakos galimai paskirti paramai, ir nieko čia nepadarysi. Jei suteikiama teise pasinaudotų visi be išimties GPM mokėtojai, tai lyginant su praėjusiais metais galimos paramos apimtys sumažėtų apie 26 milijonus litų (remiantis prieinama informacija apie biudžeto pajamas iš GPM). Beje, pernai savo teise skirti paramą pasinaudojo 530 tūkstančių gyventojų. Žinant, kad vien dirbančiųjų yra virš milijono, tai aktyvumas teikiant paramą yra nedidelis.
Dalis paskirtų 2 procentų paramos gavėjo nepasiekia ir dėl to, kad paramą skiriantis gyventojas neteisingai VMI pateikė paramos skyrimo formą. Jei anksčiau būdavo galima perduoti užpildytą formą, kad ją į VMI pristatytų pats paramos gavėjas (dažniausiai švietimo įstaigos), tai, kaip konsultaciniu telefonu aiškina VMI, ši tvarka jau kelintus metus nebegalioja. Paramos formą galima pateikti internetu, registruotu laišku, pačiam atnešti į VMI arba perduoti per įstatymo nustatyta tvarka įgaliotą asmenį, arba darbdavys gali pateikti užklijuotą voką, ant kurio būtų darbuotojo parašas. Tie, kurie privalo teikti metinę pajamų deklaraciją, šią prašymo formą privalo pateikti tik kartu su deklaracija. Taigi, nežinodami šios tvarkos, užpildę ir pateikę paramos formą per neįgaliotus tarpininkus, tiesiog palieka 2 procentus valstybės biudžete. Dažniausiai apie tai nieko nežinodami.
Tai štai ir priėjome prie, mano galva, neišspręstos mokesčių mokėtojo informavimo apie paskirtą paramą problemos. Normalu, kad paramos gavėjas nežino, kas jam skyrė paramą. Tačiau paramos davėjas privalo žinoti, ar jam suteikta teisė skirti paramą buvo realizuota. Suprantama, kad informacijos siuntimas paštu daug kainuotų, tačiau jei prašymo formoje būtų klausimas, ar mokesčių mokėtojas nori būti informuotas, ir kokiu būdu, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, tokia viešumo galimybe greičiausiai daugelis pasinaudotų.
Na, o pabaigai, verta priminti, kad tikroji filantropija yra tik asmeniška ir savanoriška, nesirenkant alternatyvos – bendram biudžetui ar konkrečiai viešajai įstaigai. Suteikusi teisę skirti 2 procentus sumokėto GPM paramai, valdžia greičiausiai susitaikė su faktu, kad šių lėšų biudžete neliks. Tad vertėtų grįžti prie minties tiesiog sumažinti patį GPM ir užbaigti šį kasmetinį 2 procentų vajų.
Rūta Vainienė, komentaras Lietuvos radijui
