Praėjusią savaitę Seimo narė Rasa Budbergytė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti pirkėjams teisę į laiko ir kitokių sąnaudų atlyginimą tais atvejais, kai jie atsiskaito savitarnos kasoje.
Pataisose numatoma, kad atlyginimo formą ir būdą tokiu atveju parinktų verslininkas, kuris savo nuožiūra pritaikytų nuolaidas, lojalumo programas ar kitokias naudas ir apie jas aiškiai praneštų.
Šiuo metu vienas iš didžiųjų prekybos tinklų bent iš dalies veikiausiai atitiktų pataisų reikalavimą. Tuo metu kiti išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo, kaip atlygina pirkėjams už jų darbą.
Pasak prekybininkų, savitarnos kasose sutaupoma laiko, bet jie suteikia galimybę rinktis ir įprastas kasas.
Vis dėlto daugelis pirkėjų pastebi, kad jose darbuotojų yra vis mažiau arba ir jų visai nėra. O kaip tik dėl to, nesamdant papildomų darbuotojų, ir susidaro eilės, kurių siūloma vengti savitarnoje.
Už darbą pirkėjams laikinai „sumoka“ 6,66 proc.
„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė svarstė, kad kiekvienas pirkėjas renkasi jam priimtinus apsipirkimo būdus.
„Galime pasiūlyti įvairių formatų ir dydžių parduotuves, elektroninę prekybą. Taip pat ir atsiskaitymo būdus – kiekvienos parduotuvėje yra bent viena reguliari kasa, tad pirkėjas renkasi jam patogiausią atsiskaitymo būdą.
O mes jau kurį laiką turime unikalią galimybę skenuoti mobiliuoju telefonu naudojant mobiliąją „Rimi“ aplikaciją. Ir kas trečią apsipirkimą gauti net 20 proc. nuolaidą pirkinių krepšeliui“, – komentavo E. Krasauskienė.
Pasak jos, taip atsiskaitant prie savitarnos kasos užtrunkama 4 kartus trumpiau ir apsiperkama pigiau.
„Rimi“ atstovė neatskleidė, kiek šiame tinkle vidutiniškai išleidžiama pinigų per vieną apsipirkimą kasoje. Taigi neįmanoma žinoti, kokį atlyginimą gauna pirkėjas.
Be to, taikoma nemažai ribojimų, ką galima nusipirkti už gautą 20 proc. nuolaidą (pvz., tabakui, alkoholiui, vaistiniams preparatams, akcinėms, išpardavimo ir kai kurių ženklų prekėms jos netaikomos).
Padalijus vieno apsipirkimo nuolaidą iš trijų apsipirkimų, išeina, kad vienam taikoma vidutinė 6,6 proc. dydžio nuolaida (ši akcija galioja nuo kovo iki rugsėjo 23 d.).
Nauda pirkėjui – gera patirtis ir greitis?
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė neatsakė, kaip jos atstovaujamas prekybos tinklas atsilygina pirkėjams už darbą savitarnos kasose. Tačiau naudos jie esą vis tiek gauna.
„Savitarnos kasos kuria abipusę naudą: užtikrina gerą apsipirkimo patirtį klientams, kuriems naudotis tokiomis kasomis yra paprasta, saugu ir greita, o verslui padeda valdyti parduotuvės lankytojų srautus.
Į savitarnos kasas nukreipiami pirkėjai su mažesniais prekių krepšeliais. Taip atlaisvinamos įprastos kasos didesniems apsipirkimams“, – komentavo G. Kitovė.
Pasak jos, 4 ar 6 savitarnos kasas paprastai prižiūri 1 darbuotojas, tad atsilaisvinusios darbo kasoje valandos išnaudojamos kitoms užduotims: tvarkos parduotuvėje palaikymui, prekių dėliojimui ir panašiems darbams.
„Taigi dėl savitarnos sprendimų laimi tiek verslas, tiek klientai“, – tikino prekybos tinklo atstovė.
Suteikia galimybę pirkti, kur maloniau ir pigiau
„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė irgi neatsakė, kaip atsilygina pirkėjams už tai, kad jie atsiskaito savitarnos kasose.
„Savitarnos kasos ar apsipirkimas be kasos – mažmeninės prekybos ateitis, kuris, visų pirma, atliepia pirkėjų lūkestį apsipirkti sparčiau, padeda suvaldyti darbo jėgos poreikius, palengvina ir pačių savitarnos kasų darbuotojų darbą“, – nurodė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot jos, naujos kartos savitarnos kasos reikalauja minimalaus darbuotojo įsikišimo, nes užtikrina sklandesnį, greitesnį apmokėjimo procesą.
„Kiekvienam savo pirkėjui suteikiame galimybę apsipirkti, kur jam maloniau ir patogiau: didžiojoje dalyje tinklo parduotuvių jis gali rinktis atsiskaitymą tiek įprastose, tiek savitarnos kasose. Be to, matome, kad daugiau nei 60 proc. mūsų pirkėjų patys renkasi apsipirkimą savitarnos kasose“, – komentavo pašnekovė.
Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pastebėjo, kad prieš kiekvienus rinkimus girdime ne vieną politikų siūlymą dėl prekybos centrų veiklos. Esą, po rinkimų viskas nurimsta.
„Politikai galėtų pasitarnauti savo rinkėjams ir sumažinti kainas parduotuvėse, panaikindami (ar bent sumažindami) pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Kai kurios kaimyninės valstybės tai padarė ir sulaukė gerų rezultatų“, – komentavo D. Ryliškis.
Jo teigimu, pirkėjai turi pasirinkimą, o tinklas derinasi prie įvairių jų poreikių, todėl diegia mišrią sistemą, kai šalia savitarnos kasų yra statomos ir įprastinės kasos.
„Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė informavo, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas neturi savo pozicijos dėl minėtų įstatymo pataisų ir laikosi tokios, kokią išsako Lietuvos prekybos įmonių asociacija.
Asociacijos vadovė Rūta Vainienė įstatymo pataisas vertina neigiamai ir sako, kad taip Seimas kištųsi į įmonių kainodarą:
„Toks įpareigojimas taikyti kažkokias specifines savitarnos kasų programas yra ne kas kita, kaip sutarčių laisvės, kontrakto laisvės ir laisvos kainodaros pažeidimas. Kišimasis į tai.“
