Šiaulių apskrityje žadama statyti pusę tūkstančio mažųjų saulės ir vėjo jėgainių. Žaliosios elektrinės garantuoja pajamas jų savininkams mažiausiai dvylikai metų. Savo sklype prie miesto 15 saulės elektrinių priglaus ir verslininkas „darbietis“ Aidas Gedvilas.
Dygs kaip grybai
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas vien per spalio mėnesį priėmė atrankos išvadas dėl dvidešimties saulės elektrinių Dargužių kaime Pakruojo rajone, dvidešimties saulės elektrinių Gervėnų kaime, Bubių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), penkiolikos saulės elektrinių Toliočių kaime (Šiaulių rajonas) ir keturių vėjo jėgainių Dargužių kaime (Šiaulių rajonas).
Visoms joms poveikio aplinkai vertinimas nėra neprivalomas. Alternatyvi saulės ir vėjo energija laikoma viena iš ekologiškiausių atsinaujinančių energijos rūšių, kurios panaudojimas numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje.
Departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistė Cilistina Bogušienė informavo, kad iš viso atrankos išvados mūsų regione priimtos dėl 23 saulės elektrinių parkų, kuriuose ketinama statyti po 10 – 20 saulės elektrinių, o jų užstatomas plotas yra didesnis kaip 50 arų.
Dar 140 ūkio subjektų pareiškė norą statyti po 1– 3 saulės elektrines. Pastarosioms poveikio aplinkai procedūros iš viso netaikomos.
Dėl vėjo jėgainių statybos priimta 21 atranka. Daugiausiai vėjo jėgainių – net 16 – planuojama statyti Pakruojo rajone.
Kai kurios savivaldybės jau pasiruošė
Pakruojo rajono savivaldybė viena pirmųjų Šiaulių apskrityje parengė ir patvirtino specialųjį vėjo jėgainių parkų išdėstymo planą. Tarybos sprendimu numatytos penkios teritorijos, kuriose galima kurti vėjo jėgainių parkus.
Kelmės rajono savivaldybė aplinkosaugininkams pateikė bendrojo plano pakeitimus, kur taip pat numatytos teritorijos saulės ir vėjo elektrinių statybai. Akmenės rajone dėl atsinaujinančių išteklių jėgainių statybos atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
Biurokratija – didelė
„Nors stengiamės greitai išnagrinėti prašymus, ilgas procesas jų laukia Energetikos ministerijoje“, – neslėpė C. Bogušienė.
„140 mano rašytų pažymų galėjo nė nereikėti. Iš mūsų pareiškėjai reikalauja pažymos vienai saulės elektrinei iki 30 kilovatų galios, kai Atsinaujinančių išteklių įstatyme aiškiai parašyta – poveikio aplinkai vertinimo procedūra tokioms jėgainėms netaikoma. Net Aplinkos ministerijai pateikus išaiškinimą Energetikos ministerijai, pastaroji vis tiek prašo iš ūkio planuotojų pažymos iš Aplinkos apsaugos departamento“, – stebėjosi specialistė.
Vertinimo procedūros netaikomos pavienėms mažoms saulės elektrinėms, tačiau departamentas įvertina saulės elektrinių parkus, jeigu užstatomas plotas yra didesnis kaip 50 arų.
„Kiekvienu atveju pažiūrime, kad nebūtų statoma saugomoje teritorijoje, šalia Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“, kad nepatektų į vandens telkinio apsaugos juostą, numatome priemones dėl sklypų šienavimo ir aptvėrimo“, – tvirtino C. Bogušienė.
Vėjo jėgainėms poveikio aplinkai vertinimo atranka būtina. Rengėjai dažniausiai vadovaujasi Europos Sąjungos praktika, nes ten statoma daugiau vėjo elektrinių.
Saulės elektrinių parkas prie degalinės
Beveik dviejų hektarų sklype Toliočių kaime, Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, 70 metrų atstumu nuo magistralinio kelio Šiauliai – Palanga bus statomas penkiolikos mažųjų – 30 kilovatų galios – saulės elektrinių (SE) parkas. Sklypą riboja miesto aplinkkelis, netoliese yra degalinė, rytiniu sklypo pakraščiu prateka upė Švendrelis.
Saulės jėgainių aukštis nuo žemės paviršiaus sieks apie 3 metrus, vienos SE užimamas plotas žemės paviršiuje – apie 200 kvadratinių metrų. Vieną SE sudarys 122 polikristaliniai saulės moduliai, kurie bus montuojami ant į žemę įkaltų polių. Per metus visos 15 SE turėtų pagaminti apie 432 megavatvalandžių elektros energijos.
Planuojamos ūkinės veiklos užsakovės yra penkiolika uždarųjų akcinių bendrovių, o informaciją atrankai pateikė verslininkas ir politikas Aidas Gedvilas.
„Su visomis šiomis bendrovėmis esu susijęs tik tuo, kad elektrinės bus statomos mano žemės sklype, bus įgyvendintas plyno lauko išvystymo projektas“, – nuo klausimo, kam reikėjo kurti 15 atskirų bendrovių, jei buvo galima vienai bendrovei statyti 15 saulės elektrinių išsisuko A. Gedvilas.
Dėl investicijų dydžio A. Gedvilas sakė dar neapsisprendęs. Esą jos priklausys nuo to, kokie teisės aktai galios ir kokia bus elektros energijos supirkimo kaina.
Energetikos ministerija žada taisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nes jame esą pastebėta nesuderinamumų su kitais Lietuvos teisės aktais ir su ES atsinaujinančios energetikos direktyva.
Kad būtų sustabdytas mažųjų saulės ir vėjo elektrinių bumas, jas siūloma įtraukti į įstatyme numatytą bendrą kvotą šioms technologijoms.
Siekia pelno
„Nemanykite, kad saulės elektrines statome iš altruistinių paskatų ar dėl to, kad ši energija švari. Sakau atvirai – mes, kaip ir kiti statytojai, siekiame pelno“, – neslėpė Gintautas Jankaitis. Jis beveik dviejų hektraų sklype Gervėnų kaime, Bubių seniūnijoje, kartu su kitu verslininku Raimundu Žiuraičiu organizuoja dvidešimties saulės elektrinių statybą.
Apie 200 metrų atstumu nuo planuojamų statyti elektrinių yra Bubių kolektyviniai sodai, artimiausia sodyba – už 250 metrų, Šimšos upelis – už 600 metrų, Ventos perkasas ir Kurtuvėnų regioninis parkas yra už vieno kilometro.
Verslininkas neabejojo, kad elektrines statys ir tuo atveju, jei „pavėluos į traukinį“ ir šiemet iš Energetikos ministerijos negaus leidimo. Įstatymas garantuoja, kad šiemet leidimus gavę mažųjų saulės elektrinių plėtotojai už į pastatus integruotos mažo galingumo saulės jėgainės kilovatvalandę elektros (kWh) gaus po 1,80 lito, neintegruotos – po 1,44 lito.
„Mano žiniomis, kitąmet elektros supirkimo kaina sumažinta bus nežymiai, bet vis tiek projektas atsipirks jei ne per šešerius, tai per septynerius ar aštuonerius metus, o supirkimo kainą įstatymas garantuoja dvylikai metų“,– sakė G. Jankaitis.
Verslininkas neabejojo, kad atsinaujinančių išteklių jėgainės nekenkia aplinkai ir žmonių sveikatai „antraip savininkai jų savo kieme nestatytų“.
Dirgina nervų sistemą
„Vėjo jėgainės gali kelti triukšmą, šešėliavimą ir vibraciją. Iki 30 kilovatų galios vėjo jėgaines galima statyti ir ant pastato. Jeigu vėjo jėgainė stovi ant žemės – vibracija negresia, poveikį žmogui gali daryti tik jos keliamas šešėliavimas ir triukšmas“, – sakė Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja.
Specialistės nuomone, poveikis žmonėms būna daugiau psichogeninis – dirgina nervų sistemą. Nors triukšmas ir šešėliavimas nėra labai didelis, psichologiškai žmogus gali jausti diskomfortą.
Kai būna atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, žymaus vėjo elektrinių poveikio sveikatai nenustatoma. Nebent steigtųsi dideli jėgainių parkai ir nebūtų išlaikomos sanitarinės apsaugos zonos.
„Vėjo jėgainės ne taip seniai pas mus atsirado. Gal vėliau bus nustatytas jų ilgalaikis poveikis, bet kol kas poveikio sveikatai nėra. Neakcentuojamas jis ir mokslinėje literatūroje“, – teigė J. Karalevičienė.
Šiuolaikinius žmones, nuolat gyvenančius stresinėje aplinkoje, veikia bet koks dirgiklis. Todėl reiktų paisyti kaimynų, nes mažas jėgaines dažnai stato nedideliu atstumu. Apsisprendimą nulemia ekonominiai svertai – elektros šaltinį panaudoja ir kaimynai, todėl ir susitaiko su vibracija, šešėliavimu ir ūžimu, kai vėjas didesnis.
Dėl saulės elektrinių poveikio – dar mažiau informacijos. Saulės jėgainės nėra priskiriamos prie radiotechninių objektų, kuriuos Visuomenės sveikatos centras ir projektuojant derina ir toliau stebi.
„Dėl saulės jėgainių nėra reglamentuota ir net pagal dokumentus jų nevertiname. Nusiskundimų kol kas nesulaukėme, o magnetinis laukas irgi nenustatomas toks, kad darytų poveikį sveikatai“, – teigė sveikatos saugos specialistė.
„Nereiktų kelti panikos. Mokslininkai nustatė, kad yra ne tik placebo, bet ir nocebo efektas. Baimė ir nerimas veikia žmogų ir sukelia didesnį neigiamą poveikį sveikatai nei pats faktorius“,– sakė pašnekovė.
