Kaupti trečios pakopos pensijų fonduose arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį rinktųsi 19 proc. lietuvių – mažiausiai tarp Baltijos šalių (Latvijoje – 48 proc., Estijoje – 30 proc.).
Tuo metu investuoti į nekilnojamąjį turtą rinktųsi 74 proc. lietuvių (63 proc. latvių ir 78 proc. estų), į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius – 26 proc. (atitinkamai 28 ir 32 proc.), į fondus – 15 proc. (28 ir 36 proc.).
Anot banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės, NT populiarumui Lietuvoje didelės įtakos turi nesudėtingos jo įsigijimo sąlygos.
„Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje įsigyti būstą yra žymiai lengviau, todėl istoriškai nekilnojamasis turtas tapo patrauklia, netgi tradicine investavimo priemone, kurios kaina įprastai svyruoja mažiau nei finansų rinkos“, – pranešime sakė R. Ežerskienė.
Jos teigimu, investuojant į vertybinius popierius reikia turėti papildomų žinių, tačiau nereikia turėti pradinio įnašo, o investavimo patirtis Lietuvoje yra ganėtinai trumpa.
Auksą ir kitus tauriuosius metalus investicijai pasirinktų 23 proc. lietuvių (16 proc. latvių ir 22 proc. estų), kripto valiutas – 8 proc. (11 ir 10 proc.), vertingus daiktus ar meno kūrinius – 16 proc. (13 ir 20 proc.).
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ užsakymu balandį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Šalyse apklausta mažiausiai po 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
