Lietuvos statistikos departamentas, 2010 m. atlikdamas pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, surinko duomenis apie dalijimąsi lėšomis namų ūkyje. Apklausa parodė, kaip tvarkomos namų ūkio pajamos, kas priima sprendimus svarbiais namų ūkiui klausimais. Buvo apklausti namų ūkiai, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys.
Tyrimo duomenimis, 76 procentai namų ūkių, kuriuose buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys, visas savo pajamas laikė bendromis, 21 procentas dalį pajamų laikė bendromis, o dalį – asmeninėmis, ir tik 3 procentai visas pajamas laikė asmeninėmis pajamų gavėjo pajamomis. Miestuose 74 procentai namų ūkių, kuriuose buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys, visas savo pajamas tvarkė bendrai, kaime – 79 procentai. Tarp namų ūkių su vaikais pajamas bendrai tvarkė 80 procentų, tarp namų ūkių be vaikų – 72 procentai.
60 procentų asmenų iš namų ūkių, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys, visas savo pajamas skyrė bendram namų ūkio biudžetui, 12 procentų asmenų – maždaug pusę arba daugiau savo pajamų. 11 procentų asmenų daugiau nei pusę ar visas savo pajamas laikė asmeninėmis, o 17 procentų nurodė, kad asmeninių pajamų negavo. Miestuose visas savo pajamas bendromis namų ūkio pajamomis laikė 59 procentai asmenų, kaime – 61 procentas. Skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal tai, kokią savo pajamų dalį jie skyrė bendram namų ūkio biudžetui, nedidelis: visas savo pajamas bendram namų ūkio biudžetui skyrė 61 procentas moterų ir 59 procentai vyrų.
Mažiausią savo pajamų dalį bendram namų ūkio, kuriame buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys, biudžetui skyrė jaunimas. Kokias nors asmenines pajamas gavo 39 procentai 16–24 metų amžiaus asmenų, iš jų kas antras (48 proc.) daugiau nei pusę ar visas savo pajamas laikė asmeninėmis. Visas savo pajamas bendram namų ūkio biudžetui skyrė 28 procentai 16–24 metų amžiaus asmenų, turėjusių asmeninių pajamų.
Kuo ilgiau poros gyvena kartu, tuo daugiau jų gautas pajamas tvarko bendrai. Visas savo pajamas bendram namų ūkio biudžetui skyrė dauguma (92 proc.) asmenų, gyvenančių su sutuoktiniu arba sugyventiniu daugiau nei 50 metų, beveik keturi penktadaliai (78 proc.) asmenų, su savo partneriu pragyvenusių nuo 21 iki 40 metų, ir du trečdaliai (67 proc.) asmenų, gyvenančių su sutuoktiniu arba sugyventiniu mažiau nei 10 metų.
Namų ūkiuose, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 m. asmenys, savo banko sąskaitą ar teisę naudotis lėšomis iš kito namų ūkio nario banko sąskaitos turėjo 66 procentai asmenų. Tokiuose namų ūkiuose savo banko sąskaitą ar teisę naudotis lėšomis iš kito namų ūkio nario banko sąskaitos turėjo pusė (50 proc.) 18–24 metų asmenų, 75 procentai 25–49 metų asmenų, 71 procentas 50–64 metų asmenų ir 56 procentai vyresnių nei 65 metų asmenų.
Visada arba beveik visada savarankiškai (nepasitarę su kitais namų ūkio nariais) priimti sprendimus dėl išlaidų asmeninėms reikmėms, laisvalaikiui ir pomėgiams gali 63 procentai visų 16 metų ir vyresnių asmenų, tik kartais – 31 procentas, o niekada arba beveik niekada – 6 procentai. Moterys šiek tiek dažniau negu vyrai nurodė visada ar beveik visada galinčios savarankiškai spręsti išlaidų asmeninėms reikmėms klausimą.
Dirbantys asmenys dažniau nei kiti nurodė, kad gali leisti pinigus savo reikmėms nepasitarę su kitais namų ūkio nariais: visada arba beveik visada savarankiškai priimti sprendimą dėl išlaidų asmeninėms reikmėms galėjo 75 procentai dirbančių asmenų. Mažiausią sprendimų priėmimo laisvę turėjo neaktyvūs asmenys (studentai, namų šeimininkės ir kt.), t. y. gaunantys mažiausiai arba iš viso negaunantys pajamų. Iš šios grupės visada arba beveik visada savarankiškai priimti sprendimus dėl išlaidų savo reikmėms galėjo 38 procentai asmenų.
Apklausos rezultatai rodo, kad namų ūkiuose, kurių sudėtyje yra sutuoktinių arba sugyventinių pora, sprendimus dėl kasdienių pirkinių dažniausiai priima moterys arba abu partneriai. 47 procentai poroje gyvenančių vyrų nurodė, kad šį klausimą dažniausiai sprendžia jų žmonos arba sugyventinės, 48 procentai – kad tokius sprendimus priima kartu. Daugiau kaip pusė (52 proc.) poroje gyvenančių moterų atsakė, kad dėl kasdienių pirkinių jos sprendžia dažniau nei jų partneriai, 45 procentai – kad tokius sprendimus priima drauge su partneriu.
Tyrimo duomenimis, sutuoktinių arba sugyventinių poros svarbius namų ūkiui klausimus dažniausiai sprendžia kartu. Sprendimus dėl brangių ilgalaikio vartojimo prekių ar baldų pirkimo kartu priėmė 81 procentas sutuoktinių arba sugyventinių, dėl pinigų skolinimosi, įskaitant vartojimo ir būsto kreditus – 64 procentai, dėl santaupų panaudojimo – 80 procentų, dėl šeimos planavimo, gyvenamosios vietos keitimo ir kt. – 94 procentai. Susituokusios poros svarbius klausimus sprendžia kartu dažniau nei santuokos neįregistravusios poros.
Sutuoktinių arba sugyventinių porose su vaikais iki 16 metų sprendimus dėl svarbių išlaidų vaikams dažniausiai priima abu partneriai (taip atsakė 69 proc. asmenų). Šios sudėties namų ūkiuose 31 procentas moterų ir 27 procentai vyrų nurodė, kad išlaidų vaikams klausimus sprendžia moterys.
Duomenys apie dalijimąsi lėšomis namų ūkyje surinkti 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn., apklausus 3985 namų ūkius, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, kaip ir kasmet, buvo atliktas visose ES šalyse pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką. Apibendrintus tyrimo duomenis apie dalijimąsi lėšomis namų ūkyje Eurostatas skelbs 2012 m.
