Prieš mėnesį Rokiškio rajone esantis namas sprogus dujų balionui išlėkė į orą. Tik per visišką stebuklą jame gyvenusi pora liko gyva. Balionas sprogo vyrui mėginant jį keisti. Tąkart jo gyvybę išgelbėjo skydu virtęs šalia stovėjęs šaldytuvas.
Dujų balionus žmonės naudoja ne tik nuosavuose namuose, bet ir daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad šalyje šiuo metu yra apie dvidešimt tūkstančių butų, kuriuose gyventojai maisto ruošimui į pagalbą pasitelkia būtent dujų balionus.
Viename tokiame bute kaip tik ir lankomės. Vilniaus rajone su vyru ir dukrele gyvenanti Nijolė sako, kad prie viryklės praleidžia marias laiko, o už dujų baliono keitimą sumoka kone tik keliasdešimt eurų per ilgus mėnesius. Tačiau tokiems dujų balionams daugiabučiuose ateina paskutinės dienos. Energetikos ministerija per trejus metus nori jais atsikratyti. Tiesa, kol kas tik daugiabučiuose, didesniuose nei dviejų aukštų. Dujų balionus tokiuose namuose naudojantys gyventojai turės ieškotis alternatyvų.
„Jeigu yra buvę taip, kad jiems dujos buvo tiekiamos iš centralizuotų rezervuarų arba grupinių dujų balionų, ir yra galimybė atstatyti. Tai pigiausias būdas jas atstatyti ir iš jų naudoti dujas. Kiti variantai prijungti tuos daugiabučius namus prie gamtinių dujų sistemų arba vartoti elektros energiją maistui“, – teigia energetikos viceministras Egidijus Purlys.
Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas pasakoja, kas tampa didžiulių nelaimių, susijusių su dujų balionais, priežastimi.
„Ta nelaimės pasekmė – pažeidimai, kur žmogus padaro ir keičiant balioną, ar eksplotuojant balioną, ar per arti dujinės jis būna pastatomas. Ar keičiant balioną ne pagal instrukcijas daroma“, – pastebi ugniagesių atstovas Jūris Targonskis.
Nors grėsmės ugniagesiams dažnai ir akivaizdžios, dujų balionus maisto ruošimui savo namuose naudojantys gyventojai sako siūlymui naikinti balionus nepritaria. Esą naudoti elektros energiją maisto ruošimui yra per brangu, o naudoti dujų balionais tereikia išmokti taisyklingai naudotis.
„Ieškosime būdų ir paskatų finansinių, kaip įtraukiant savivaldybių biudžetus, pačių įmonių biudžetus, dujų, elektros skirstymo operatorių, bet kitus finansinius instrumentus, kaip tą optimalų variantą kiekvienam daugiabučiam namui įgyvendinti su minimaliomis vartotojų išlaidomis“, – pastebi energetikos viceministras Egidijus Purlys.
Priešgaisrinės tarnybos pareigūnai nelaimes, susijusias su dujų balionų sprogimais, išskiria kaip vienas pavojingiausių ir pridarančių daugiausiai žalos.
„Praeitais metais buvo keturiolika gaisrų dėl dujų balionų. O šiais metais septyni. Deja, tenka konstatuoti, kad tokios nelaimės labai tragiškos ir praeitais metais nusineštos trijų žmonių gyvybės. Tokie gaisrai sukelia labai dideles pasekmes, nes paprastai sudega visas namas. Ir jei dujų balionas sprogsta tai dar ir konstrukcijos pažeidžiamos namo ir atskirais atvejais jis sugriūna“, – primena ugniagesių atstovas Jūris Targonskis.
Pagal ministerijos planą, šiais metais bus tiriama, kiek iš tiesų lietuvių šeimų, gyvenančių daugiabučiuose, naudojasi dujų balionais bei kokie pinigai ir kaip jiems gali būti skirti balionų atsisakius.
