Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas
Europa pasinėrusi į alternatyvių energijos šaltinių paieškas, „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Ukrainai, koncernas savo investicijas traukia iš Lietuvos. Vieno mėnesio įvykiai gali lemti rimtus pokyčius viso regiono energetikoje, bet rusiškų dujų argumentas dar liks stiprus. „Nuo 10 val. Maskvos laiku Ukrainos bendrovė „Naftogaz“ gauna dujų tiek, už kiek sumokėta „Gazprom“. Šiuo metu jokių skolų ir sąskaitų už birželį nesulaukėme, todėl esame priversti nutraukti dujų tiekimą“, – rodydamas sąskaitą birželio viduryje kalbėjo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprianovas. Pasak ekspertų, tokio žingsnio reikėjo tikėtis ir anksčiau, kai Ukrainoje įvyko perversmas ir buvo pasirinkta provakarietiška politikos kryptis.
Gerai apgalvota
„Tai buvo galima prognozuoti. Tai yra siekis paversti Ukrainą pusiau žlugusia valstybe. Šalies ūkio struktūra be galo imli dujoms, ypač rytuose esanti pramonė. Krizė kyla dėl to, kad labiausiai su šia problema susiduria problemiški valstybės lojalumo požiūriu sluoksniai, todėl galima sakyti, kad toks „Gazprom“ žingsnis yra gerai apgalvotas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.
Dėl to niekam nekyla klausimų, o pasak Vytauto Didžiojo universtiteto docento Arūno Molio, šiandienių „Gazprom“ sprendimų Ukraina nebūtų sulaukusi, jei per pastarąjį pusmetį šalyje nieko nebūtų įvykę. Jis taip pat pabrėžia, kad neramumai Rytų Ukrainoje svarbūs ir pačiai Rusijai ne tik politiniu, bet ir energetiniu aspektu.
„Rytų Ukraina Rusijai svarbi visais atžvilgiais – pradedant karine strategine reikšme ir baigiant energijos ištekliais, kurių Rytų Ukrainoje galėtų būti išgaunama ypač daug. Rusija siekia toliau visomis priemonėmis spausti tiek Ukrainą, tiek Vakarus. Tad sutarimas skolų ir kainų klausimais yra ypač svarbus“, – kalbėjo ekspertas.
Svarbus nežinomasis
Pasak L. Kasčiūno, „Gazprom“ kainodara visada buvo neaiški, o Ukrainai pareikalavus skaidrių kainų koncernas nusprendė jas taikyti be nuolaidų, kurias buvo suteikusi Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikotarpiu. „Rusai siūlė tą pačią schemą kaip 2010 metais, kai pergudravo V. Janukovyčių. Manais už Sevastopolio uosto nuomą pasiūlė formulę su vienu nežinomuoju, kai kiekvienais metais gali peržiūrėti kainą ir pasiūlyti 100 dolerių nuolaidą, kurią čia pat gali panaikinti. Kaip supratau, dabartinė Vyriausybė atsisakė tokio žaidimo ir norėjo pereiti prie europinių taisyklių“, – teigė jis.
ES nenukentės
Ši tema labai svarbi Europai, nes per Ukrainą į regioną teka apie pusę visų „Gazprom“ dujų. Tranzito klausimas buvo paaštrėjęs, kai šalyje pradėjo judėti sunkioji karinė technika, o gatvės susirėmimai virto į karinių sraigtasparinių numušimus. Buvo nuogąstaujama, kad taip bus pažeistas dujotiekis ir Europa susidurs su dujų stygiumi.
Be to, per Ukrainą „Gazprom“ paliko tekėti tą kiekį dujų, kurio užtenka sklandžiam tranzitui į Europą užtikrinti. Ekspertų teigimu, nelabai tikėtina, kad „Gazprom“ nutrauks ir šių dujų tiekimą per Ukrainą. „Gazprom“ kaip įmonė ir apskritai visa Rusijos vadovybė turėtų vengti veltis į konfliktą su ES. Tai būtų neparanku abiem pusėms, todėl Rusija bandys išlaikyti glaudžius ryšius“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Pasak A. Molio, minėtas scenarijus mažai tikėtinas, nes Rusija netektų vienintelio savo šantažo įrankio. Sąmoningai „Gazprom“ pelno iš Europos neatsisakys, nebent prie to privestų išpuoliai prieš infrastruktūrą ar ES sankcijos. Į Rytus Atrodo, kad „Gazprom“ savo įtakos lauką bando plėsti ir į tokias rinkas kaip Kinija. Rusijos dujų milžinas neseniai susitarė su Kinija dėl dujų tiekimo. Tokios sutarties nebuvo nei Sovietų Sąjungos, nei „Gazprom“ istorijoje. Pasak Rusijos koncerno, sutartyje numatyta kainos priklausomybė nuo naftos vertės ir „pirk arba mokėk“ sąlyga.
L. Kasčiūnas pastebi, kad dujų kainų nežinojimas palieka didelę terpę interpretacijoms. „10 metų ekspertai laikėsi pozicijos, kad kinai niekada nemokės už dujas tiek, kiek moka Europa“, – pasakojo politologas. Jo įsitikinimu, Kinijai bus pritaikyta mažesnė kaina negu Europai.
„Kinija išnaudoja Rusiją, kuri bando atsiriboti nuo Europos“, – leidiniui kalbėjo L. Kasčiūnas. Jis pažymi, kad Kinijoje reikės infrastruktūrinių ir kitų investicijų. Taigi, pasak politologo, kuo labiau Rusija bus atskirta nuo Vakarų, šiems bandant mažinti energetinę priklausomybę, tuo labiau rusai taps priklausomi nuo kinų.
Kitas politologas R. Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad nors Kinija ir pasirašė sutartį su „Gazprom“, vis tiek dar ieškoma kitų energetikos šaltinių pasirinkimų.
A. Molis vis dėlto teigė netikintis šios sutarties tvarumu.
„Apskritai nemanau, kad būtent šis veiksnys turės daug įtakos energijos išteklių kainoms Europoje. Bent jau artimiausiais metais“, – įsitikinęs jis.
Lietuvai dar reikės palaukti
Birželį Lietuvą pasiekė žinia, kad „Gazprom“ savo verslą traukia iš šalies ir parduoda turimas „Lietuvos dujų“ bei „Amber Grid“ akcijas. Tiesa, koncernas vis dar lieka pagrindiniu dujų tiekėju šaliai, todėl džiaugtis energetine nepriklausomybe ar laisvesnėmis rankomis užsienio politikoje dar per anksti.
„Tai reiškia nuosavybės pokyčius, bet nereiškia, kad „Gazprom“ apskritai išeina iš rinkos. Dar ilgą laiką tai bus vienintelis, o vėliau – bent jau vienas pagrindinių gamtinių dujų tiekėjų Lietuvai“, – situaciją komentavo R. Vilpišauskas.
Panašios pozijos laikėsi ir A. Molis. Jis teigė, kad „Gazprom“ žingsnio negalima vadinti savanorišku, nes ivesticijų patraukimą iš Lietuvos nulėmė Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas.
„Gazprom“ neatsisako tiekti i dujų ir kartu ieško būdų įsitvirtinti kitose srityse – šilumos, elektros energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose. Jei koncernas nuspręstų trauktis iš ES rinkos, tektų ieškoti, kuo pakeisti jos energijos išteklius, tačiau radę sprendimą taptume lankstesni užsienio politikos srityje. Bet nemanau, kad tai atsitiks greitai“, – svarstė ekspertas.
Faktai: „Gazprom“ Europoje
66 proc. visų iš Rusijos į Europą importuojamų dujų teka per vamzdynus Ukrainoje.
Ukrainoje 58 proc. naudojamų dujų gaunama iš Rusijos.
Nuo „Gazprom“ dujų mažiausiai priklausoma Belgija (0 proc.), Lietuvos priklausomybė vertinama apie 90 proc.
