Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys atitinka viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet jį turėtų teikti prokuroras, o ministerija to daryti negalėjo.
„Ieškinį viešajam interesui ginti gali teikti tik prokuroras ir įstatymu įgaliotos institucijos, teisė turi būti suteikta įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu (...). Šioje byloje įgaliojimai teisme Energetikos ministerijai buvo suteikti Vyriausybės nutarimu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybė neturėjo teisės pareikšti ieškinio“, – teigiama teismo pranešime.
„Pirmos instancijos teismo nutartis liko nepakeista. Valstybė negalėjo pateikti ieškinio, nes teisės aktai jai nenumato tokios teisės“, – BNS antradienį sakė teismo atstovė Venta Valčackienė.
Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį atsisakė priimti valstybei atstovaujančios Energetikos ministerijos ieškinį, tačiau šią nutartį ministerija apskundė Apeliaciniam teismui.
Anksčiau apygardos teismas valstybės ieškinį jau buvo atmetęs, nes Lietuvos ir „Veolia“ ginčas tebenagrinėjamas Vašingtono arbitraže, tačiau šiemet sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog tai nėra kliūtis teikti ieškinį Lietuvos teismui.
Pasak pranešimo, Energetikos ministerija teismams nurodė, kad atsakovų veiksmai lėmė daug aukštesnes šilumos kainas Lietuvos vartotojams, kurie buvo priversti didesnę dalį savo pajamų skirti sąskaitoms už šilumą ir karštą vandenį apmokėti, o papildomos jų išlaidos tiesiogiai darė neigiamą įtaką ne tik namų ūkių ir verslo perkamajai galiai, bet ir šalies ekonomikai.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.
Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai 2020-ųjų gegužę beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą, reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.
„Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.
„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į 2021 metų pavasarį, o jo sprendimas iki šiol nepaskelbtas.
