Portalas tv3.lt paklausė skirtingų įmonių, kaip jos ruošiasi antrajai koronaviruso bangai, kaip organizuoja darbus biuruose, kokiais būdais rūpinasi darbuotojų ir klientų saugumu.
Didžioji dalis darbuotojų dirba namuose
Štai „Vinted“, kuriame dirba 454 darbuotojai, biuro komandos vadovė Ieva Užkurnienė teigė, kad dirbti iš namų kolegos pradėjo kovo mėnesį ir dauguma į biurus dar negrįžo.
„Iš Vilniaus ir kitų „Vinted“ biurų Europos miestuose dirbti nuotoliniu būdu pradėjome dar kovo mėnesį ir visą šį laikotarpį skatinome kolegas dirbti iš namų.
Stebėdami dabartinę situaciją, priėmėme sprendimą tęsti nuotolinį darbą iki metų pabaigos, nes darbuotojų ir jų šeimos narių saugumas – mūsų prioritetas“, – komentavo įmonės atstovė.
Pasak jos, sprendimas pratęsti nuotolinį darbą buvo priimtas dar ir dėl to, kad darbuotojams paprasčiau savo nuožiūra planuotis darbus.
„Tai itin aktualu tiems kolegoms, kurie turi vaikų ar tiems, kurie nenorėjo vasaros ar artėjančio rudens leisti mieste. Ir, žinoma, tiems, kurie dar nesijaučia saugūs grįžti į biurą.
Be to, netrukus įmonės biuras persikels iš Žirmūnų į Naujamiestį. Jau pradėjome kraustymosi procesą, tad šiuo metu pačiame biure darbuojasi mažiau negu 10 proc. darbuotojų. Į biurą eina tik tie kolegos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių galimybės dirbti namuose neturi“, – aiškino I. Užkurnienė.
Anot įmonės atstovės, darbuotojams, dirbantiems biure, siekiama užtikrinti maksimalų saugumą – nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos.
„Taip pat visose erdvėse turime dezinfekcines priemones, apsaugines kaukes, visose patalpose esame įsirengę specialias durų rankenas, kurios leidžia duris atidaryti alkūne arba pėda, vykdome nuotolinius susitikimus.
Kadangi biuro patalpose šiuo metu žmonių labai nedaug, darbuotojams pavyksta išlaikyti saugų atstumą ir kaukes dėvėti nėra privaloma, tačiau norintys gali dirbti ir su jomis“, – saugumo priemones vardijo I. Užkurnienė.
Grįžtantiems į biurus apsaugos priemonių rinkiniai
„Western Union Lietuva“, kur dirba 1899 darbuotojai, personalo direktorė Živilė Valeišienė teigė, kad didžioji dalis darbuotojų vis dar dirba namuose.
„Šiuo metu darbuotojų, nuolat sugrįžtančių dirbti į biurą turime apie 20 proc. Visi kiti likę darbuotojai tęsia darbus nuotoliniu būdu.
Lankstus darbo organizavimas įmonėje vyko dar iki koronaviruso. Nuo kovo mėnesio vidurio darbas vyksta pagal išsamiai paruoštą planą, tad ypatingai nesiskirs ir rudenį. Nebent kintanti sergamumo situacija pradėtų daryti įtaką nusistovėjusiai esamai tvarkai“, – komentavo personalo direktorė.
Anot jos, saugios aplinkos užtikrinimas biure yra vienas esminių įmonės prioritetų.
„Nuolat primename kolegoms apie biuro etiketo taisykles (saugaus atstumo laikymasis, higienos reikalavimai, kaukės bendrose erdvėse ir pan.).
O kiekvienam sugrįžusiam darbuotojui paruošėme pasitikimo rinkinį, kuriame buvo svarbiausios apsaugos priemonės – kaukė, rankų dezinfekavimo skystis, taip pat – biuro etiketo atmintinė.
Darbo vietos yra suskirstytos pagal saugaus atstumo principus ir kolegų prašome laikytis priskirtų vietų. Kaukės yra dėvimos bendrose erdvėse, darbo vietose kaukių kol kas dėvėti neprašome, bet rekomenduojame“, – saugumo užtikrinimo priemones vardijo Ž. Valeišienė.
Tenka rūpintis ne tik darbuotojų saugumu, bet ir klientų
SEB banko, kuriame dirba 1535 darbuotojai, Personalo departamento vadovas Ugnius Vipartas teigė, kad dar pavasarį, paskelbus pandemijai buvo sudaryta speciali darbo grupė. Nes buvo ir yra būtina užtikrinti ne tik darbuotojų, bet ir klientų saugumą.
„Pavasarį suburta darbo grupė dirba iki šiol ir turime aiškų planą, kokių veiksmų imsimės situacijai šalyje blogėjant ar gerėjant. Šis planas koreliuoja su sergamumo situacija Lietuvoje ir vyriausybės taikomomis priemonėmis.
Paskelbus karantiną šalyje, daugiau kaip pusė mūsų darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Vasarą, kai situacija pagerėjo, dalis darbuotojų norėjo grįžti dirbti į biurus, kiti ir toliau dirba iš namų. Tačiau pastarosiomis savaitėmis, kai sergančiųjų skaičiai vėl padidėjo, pradėjome aktyviau skatinti vadovus suplanuoti darbus taip, kad kuo daugiau komandos narių galėtų dirbti nuotoliniu būdu“, – komentavo banko atstovas.
Anot jo, kaip chirurgas negali operuoti namuose, taip ir banke yra tam tikrų darbų, kurie dėl saugumo ir rizikos valdymo prevencijos negali būti vykdomi nuotoliniu būdu.
„Tačiau šie darbuotojai dirba skirtingose patalpose ir nesusitinka – bendrauja tik nuotoliniu būdu.
Šiuo metu biure dirbantys kolegos turi dėvėti kaukes darbuotojams skirtuose liftuose ir lipdami laiptais. Sergamumo situacijai blogėjant prašysime darbuotojų dėvėti kaukes ir einant iki darbo vietos, tačiau kol kas šios priemonės netaikome“, – aiškino U. Vipartas.
Taip pat anot jo, nuo karantino pradžios nuolat primenama darbuotojams paisyti higienos normų – dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas.
„Gyvus susitikimus organizuojame tik išskirtiniais atvejais – jau seniai tapo įprasta komandos darbus aptarti nuotoliniu būdu. Darbuotojams ir klientams organizuojame tik nuotolinius renginius, nevykstame į komandiruotes.
Suprantame, kad namuose dirbantiems kolegoms kyla natūralių iššūkių, pavyzdžiui, kaip suderinti darbą namuose, kai šalia krykštauja vaikai. Atsižvelgdami į individualią situaciją siūlome rinktis lankstų darbo grafiką ar derinti darbo valandas prie namų rutinos“, – nuotolinio darbo iššūkius atskleidė banko atstovas.
Paklaustas apie klientus, U. Vipartas teigė, kad dėl saugumo banko skyriai priima tik iš anksto užsiregistravusius klientus.
„Darėme klientų apklausas, teiravomės, ar jiems tai yra patogu ir dauguma klientų, kurie aptarnaujami skyriuje po išankstinės registracijos, teigė, kad ir ateityje norėtų tokiu būdu spręsti savo finansų klausimus.
Be to, daug paslaugų teikiame interneto banke, mobiliojoje programėlėje, telefonu. Remiantis mūsų statistika, apie 50 proc. klientų, kurie skambina į banką ir nori registruotis vizitui, klausimus pavyksta išspręsti nuotoliniu būdu“, – pastebėjo banko atstovas.
Dirba biuruose, bet yra pasiruošę dirbti ir namuose
Dar vienos įmonės „Telia“, kurioje dirba 2187 darbuotojai, žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas tikino, kad jei padėtis Lietuvoje pablogėtų, kaip ir pirmojo karantino metu, visi darbuotojai yra pasiruošę bet kada dirbti iš namų.
„Tačiau sustojęs įmonės darbas reikštų sustojusį ryšį Lietuvoje, todėl net karantino metu nė vienas bendrovės žmogus nebuvo prastovoje.
Beveik tūkstantis darbuotojų kas dieną aptarnauja klientus salonuose, diegia interneto ir TV paslaugas namuose ir įmonėse, todėl tokiam darbui keliame ypatingos saugos reikalavimus – darbuotojai dėvi kaukes, skydelius, antbačius ir pirštines, visose vietose yra dezinfekavimo priemonių.
O bet koks apsilankymas žmonių namuose ar biuruose vyksta pagal griežtą protokolą – įsitikinant, kad patalpose nėra sergančių žmonių“, – užtikrino įmonės atstovas.
Anot R. Bagdono, darbo iš namų programa įmonėje veikia jau 5 metus ir iki pandemijos ja kasdien naudojosi apie dešimtadalis įmonės darbuotojų.
„Aišku, dabar nuotoliniu būdu dirbančių žmonių dalis yra dar labiau išaugusi.
Manome, kad ir artimiausioje ateityje bus taikomas mišrus darbo būdas. Tai reiškia, kad darbuotojai su komandomis ir vadovais iš anksto sutars dėl savo nuotolinio darbo dalies. Ji galės sudaryti iki 60 proc. laiko praleisto ne biure“, – teigė įmonės atstovas.
Vyriausybė atnaujino rekomendacijas
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šalies įstaigoms ir įmonėms rekomenduojama dirbti pamainomis, o esant galimybei leisti darbuotojų grupėms pradėti darbą skirtingu metu.
Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tokios rekomendacijos šią savaitę teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir valdomoms įmonėms, tiek ir privačiam verslui.
„Pagal galimybes siūloma organizuoti darbą pamainomis, brigadomis, grupėmis, kurių darbuotojai nesikeičia ir nesimaišo. Tą kai kurios įmonės jau taiko“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Veryga.
Anot jo, jei įmonėje ar įstaigoje būtų nustatytas koronaviruso atvejis, tai leistų nesiimti radikalių priemonių, t.y. nereikėtų izoliuoti didelės dalies darbuotojų ir stabdyti įmonės ar įstaigos veiklos.
„Kita rekomendacija – pagal galimybes skirtingiems darbuotojų srautams taikyti skirtingą darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką. Tikslas tas pats: kad darbuotojų didelės grupės kaip galima mažiau bendrautų ir susitiktų“, – paaiškino ministras.
