Ar gali tas pats maistas Lietuvoje sukelti alergiją, o Prancūzijoje padėti pasveikti? Pusantrų metukų mažylio tėvai įsitikino – gali.
Aiškėja, kad Europoje yra dviejų rūšių valgytojai: pirmarūšiai ir antrarūšiai. Specialų tyrimą atlikusios Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos išvada skelbia, jog Rytų Europos šalims tiekiami to paties pavadinimo, tačiau prastesnės kokybės maisto produktai.
Alergija išnyko
Buvęs šiaulietis Mantas (pavardė redakcijai žinoma), gyvenantis Vilniuje, kovo mėnesį su žmona ir dviem mažyliais keletą dienų praleido Paryžiuje. Sutuoktinius nustebino vaikų reakcija į maistą.
„Paryžiuje mes negalėjome keisti mitybos įpročių, nes pusantrų metukų sūnus yra alergiškas pieno produktams, kiaušiniams. Nors jų neduodame, kojyčių pakinkliai nežinia nuo ko nuolatos būna daugiau ar mažiau išberti,“ – pasakojo Mantas.
Paryžiuje šeima nesilankė viešojo maitinimo įstaigose, maistą gaminosi patys. Prekybos centruose pirko žalios mėsos, vaisių ir daržovių: bananų, bulvių, morkų, agurkų, pomidorų, kepė blynus – valgė praktiškai tuos pačius produktus, kaip ir Lietuvoje.
Tėvai nustebo, pamatę, kad po kelių dienų bėrimas sūneliui visiškai išnyko.
Tokiam pasikeitimui nebūtų teikę reikšmės, jeigu, grįžus į Lietuvą, jau kitą dieną mažylio alergija nebūtų sugrįžusi.
Be to, Mantas atkreipė dėmesį, kad kovą Paryžiuje daržovių kainos buvo panašios, kaip ir Lietuvoje.
Skiriasi ir maistas, ir kosmetika
Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Bikulčius, kaip ekskursijų vadovas, dažnai lankosi Prancūzijoje. Įsitikinęs, kad ten maisto produktų kokybė tikrai geresnė nei Lietuvoje: „Ir skonis geresnis, ir kokybė plika akimi skiriasi“.
V. Bikulčius atkreipė dėmesį, jog prancūzams skirtas maistas yra nepalyginti mažiau prifarširuotas visokių E ir kitokių cheminių priedų. Geresnės kokybės jam pasirodė kava ir vynas.
„Gana geras vynas Prancūzijoje kainuoja apie 7 eurus, o Lietuvoje, mačiau, to paties gamintojo, tos pačios rūšies vynas pabrangsta iki 50 litų,“ – palygino.
V. Bikulčiaus nuomone, skiriasi ne tiktai maisto produktų, bet ir kosmetikos kokybė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pagaminti tos pačios rūšies kvepalai pirkti ten ir Lietuvoje – kvepia skirtingai. O kaina labai panaši.
„Gali būti, jog Rytų Europai tuos kvepalus praskiedžia, kad būtų pigiau“, – spėjo pašnekovas.
Maistas – trijų kategorijų
Danijoje studijuojanti šiaulietė Dovaldė Mockutė pasakoja, kad Danijoje maistas skirstomas į tris kategorijas: ekologiškas, vidutinės klasės ir ekstra – biudžetinės klasės maistas, skirtas taupantiems.
Studentė nestudijuoja maisto produktų etikečių, todėl jo kokybės vertinti nesiryžtų. Tiesa, atkreipė dėmesį, jog Danijoje parduodami pelėsiniai sūriai žymiai skanesni nei Lietuvoje, platesnis jų asortimentas.
O, pavyzdžiui, ankstyvosios daniškos daržovės – pomidorai, agurkai – merginai atrodo panašios, kaip ir Lietuvoje – vandeningos ir be skonio, todėl pomidorus perka atvežtus iš Ispanijos.
Rūpi maisto kokybė
Pokalbio per „Skype“ metu Dovaldė iš šaldytuvo atsinešė maisto produktų ir perskaitė jų sudėtį.
Vištienos filė vakuuminėje pakuotėje. Galioja 11 dienų, sudėtis: 87 procentai vištienos, 13 procentų marinato, vanduo, druska, E 262, E 331.„
Pienas. Galioja 10 dienų dėl itin aukštos pasterizavimo temperatūros.
Pelėsinis sūris su melionų sienelėmis. Pienas, druska, starteris, E 160 B, fermentai, nugriebta kultūra, dažų ekstraktas A 16 B.
Grietinė: jokių E, pasterizuota.
„Pastaruoju metu danai yra labai susirūpinę maisto kokybe. Ypač populiarėja ekologiškas maistas, parduodamas specialiuose ekologiško maisto centruose“, – pasakojo Dovaldė.
Rytų Europai – prastesnė kokybė?
Slovakijos Vartotojų gynimo asociacijos išvada gerokai šokiravo, tačiau patvirtino tai, ką ne vienas įtardavome.
Atliekant slovakams tyrimą žemesnės kokybės maisto produktai buvo įsigyti taip vadinamose „naujosiose“ ES valstybėse. Nepasitaikė atvejo, kai prastesnės kokybės maisto produktas būtų pateiktas Vokietijos ar Austrijos rinkai.
Pavyzdžiui, pipirai, įsigyti Vengrijoje, Slovakijoje ir Austrijoje, buvo drėgnesni nei tai numatyta pagal standartą, o Bulgarijai tiekiamuose pipiruose buvo iki 10 procentų nepageidaujamų priemaišų.
Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje parduodami „Coca Cola“ gėrimai savo sudėtyje turėjo iš kukurūzų gaunamo saldiklio izogliukozės, daug pigesnės nei įprastas cukrus, kurio dedama į tuos pačius gėrimus Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Svarbiausias kontrolierius – vartotojas
Zitos Čeponytės, Lietuvos vartotojų instituto prezidentės, nuomone, maisto rūšiavimą lemia socialiniai ir ekonominiai faktoriai.
Vienas iš jų – ekonominė šalies situacija ir vartotojų orientacija į kainą, bet ne į kokybę.
Kita priežastis – vartotojų išprusimas, gebėjimas suvokti ir įvertinti informaciją ant maisto produktų etikečių.
„Visi įvežami arba vietoje gaminami produktai oficialiai deklaruojami kaip saugūs, – teigė Z. Čeponytė. – Tačiau kokybė yra platesnė sąvoka negu sauga, todėl vartotojai turėtų patys uždėti “veto“ kai kuriems produktams. Ir jeigu prastai prekei Lietuvoje nebus rinkos, nebus ir prastos prekės“.
