Nors šalies mokyklose anglų kalbą (kaip pirmąją užsienio kalbą) pasirenka beveik 90 proc. moksleivių, jų įgytos žinios, kaip pastebi specialistai, nėra aukšto lygio. Pasak Andrejaus Račkovskio, VšĮ „Raidos kryptys“ vadovo ir Vilniaus verslo kolegijos dėstytojo, abiturientų anglų kalbos žodynas yra gana menkas, o gebėjimai versti tekstus – labai riboti.
„Vis dažniau pastebime, kad šiandien jaunimas rašydamas ir kalbėdamas vartoja žargoną, trumpinius, kitaip tariant, jaunų žmonių anglų kalba persmelkta gatvės kultūros. Tačiau tokių žinių nepakanka specialistui, ketinančiam dirbti tarptautinėje bendrovėje “, – pažymi A. Račkovskis.
Įstojusieji į Vilniaus verslo kolegiją ir pasirinkę Taikomosios anglų kalbos studijas, tobulina savo bendrinės anglų kalbos įgūdžius, mokosi verslo ir dalykinės anglų kalbos, tarpkultūrinės komunikacijos, o taip pat išmoksta versti dalykinius (vadybos, rinkodaros, tarptautinės apskaitos ir finansų bei tarptautinės teisės) tekstus, plečia specialybės žodyną ir gilina įvairių su tarptautine verslo vadyba susijusių disciplinų žinias anglų ir lietuvių kalbomis. Baigusieji Taikomosios anglų kalbos studijas geba versti tekstus ir susikalbėti anglų kalba įvairiose verslo srityse. Programos absolventai gali dirbti vertėjais, referentais, projektų komandos nariais verslo įmonėse, valstybinėse institucijose, prekybinėse, finansinėse ir paslaugų firmose. Siekiantys profesionalaus vertėjo karjeros, gali įgyti vertėjo kvalifikaciją baigę 10 mėn. trunkančias tęstines studijas Vilniaus universitete. „Šiandien anglų kalba yra jau ne privalumas, o būtinybė“, – įsitikinusi vertėja Gabrielė Gailiūtė. „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jos institucijos tapo labai dideliu darbdaviu ir Lietuvos vertėjams, tačiau gerai mokėti tik vieną užsienio kalbą nebepakanka. Šiandien renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo rinkai reikia specialistų gerai mokančių bent 2 užsienio kalbas, turinčių žinių kitose srityse, pavyzdžiui, teisės ar finansų“, – teigia G. Gailiūtė.
Užsienio kalbų mokėjimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų visoje ES. Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato užsakymu atlikto tyrimo 27-iose ES šalyse rezultatai atskleidė, kad Europos bendrovės vis dar praranda galimybes sudaryti sandorius dėl kalbos ir kultūros barjerų. Tačiau bendrovės, kurios pasimokė iš ankstesnių komunikacijos problemų ir ėmė nuosekliai vykdyti kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos strategijų ugdymą, padidino savo pardavimus nuo 10 iki 20 proc.
Lietuvoje, statistikos departamento duomenims, anglų kalbą mokančių gyventojų dalis išaugo iki 30,4 proc. (16,9 proc. – 2001m.), rusų kalbą moka 63 proc. gyventojų, lenkų – 8,5, vokiečių – 8,3 proc. Kolegijų ir universitetų studentai taip pat dažniausiai renkasi mokytis anglų kalbos – jie sudaro 30,6 proc. , vokiečių – 4 proc., rusų 2,4 proc., prancūzų – 1,6 proc.
Pastaraisiais metais, pasak Vilniaus verslo kolegijos direktorės Jolantos Skirgailės, išpopuliarėjo ispanų kalba. „Ją kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis daugiau kolegijos studentų, tačiau darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, turinčių gerus skandinavų, rusų arba kinų kalbų pagrindus. Šias kalbas siūlysime rinktis nuo 2013 metų rudens“, - sako Vilniaus verslo kolegijos direktorė.
Vilniaus verslo kolegijos apklausoje dalyvavusios verslo įmonės svarbiausiu darbuotojo pasirinkimo kriterijumi įvardija specialisto gebėjimą bendrauti dalykine anglų kalba, greitai orientuotis dokumentuose anglų kalba, rengti pranešimus ir pristatymus, užmegzti bei palaikyti ryšius su užsienio partneriais.
„Atsižvelgdami į šiuos verslo poreikius, kasmet peržiūrime savo studijų programas ir jas koreguojame, kad mūsų studentai turėtų kuo geresnes galimybes įsidarbinti ne tik vietos, bet ir tarptautinėje ar Europos sąjungos darbo rinkoje“, – sako J. Skirgailė.
